Užkalnis: kuo kvepėjo seni, blogi laikai

Tai nebus kvapas, kuris jums patiks, nebent jūs būtumėt keistas žmogus ir kvepalų specialistas. Jaunoji karta nuo šio kvapo dažnai tiesiog žiaugčioja, ir aš negaliu sakyti, kad tokia reakcija yra ne vietoje: kiekvienas turi teisę norėti, kad kvepalai jam patiktų, liptų, būtų malonūs.

Tačiau šiaip žmonės yra labai skirtingi: kai paskutinį kartą buvau filmuotis DELFI televizijoje, grimerinėje ant staliuko pamačiau retus kvepalus - grimuotoja pasakė, kad ten jos. Ir papasakojo apie tai, kad jai patinka pudros kvapas. Prisiminiau ir jai patariau, kad yra tokie kvepalai - Karl Lagerfeld Classic, iš senų senų laikų, 1978-ųjų, šiandien jau beveik visų užmiršti, ir jie tiesiog trenkia pudra, kaip senas bobutės rankinukas (vyresnės kartos parfumerio Ron Winnegrad kūrinys yra nuostabiai sudėtingas: čia ir muskato riešutas, ir pankoliai, ir rožės, ir tabakas, ir jazminai, ir smilkalai, ir ąžuolas, ir kerpės; tik plačiosios visuomenės ta kompozicija yra nesuprasta). Grimerė juos nusipirko ir paskui man parašė, kad tai kaip tik tai, ko ji ieškojo.

Aramis yra parfumerijos giganto Ester Lauder sukurtas prekės ženklas, skirtas visų pirma Amerikai ir visas apie Ameriką (išskyrus nuostabiuosius Tuscany, kurie yra apie Italiją, ir apie kuriuos rašiau dar tais laikais, kai mano kolekcijoje tebuvo 170 buteliukų).

Aramis kolekcijoje yra mano totalūs favoritai: beržų sakais, vantomis ir tabaku kvepianti Havana (“geriausiai išleisti dvidešimt eurų jūsų gyvenime”, nors šiais laikais tokios kainos jau nėra, išpopuliarinau aš juos neatsakingai, dabar reikėtų mokėti apie penkiasdešimt), ir kalifornietiški New West, nuo kurių užsimanau emigruoti, ir Aramis 900, kupini žolių (mano draugei jie labai nepatinka).

Tačiau pirmieji šio prekės ženklo kvepalai buvo tiesiog Aramis, ir pasirodė tolimais 1964 metais, kai dar nebuvau gimęs, ir kai pasaulis buvo kitas: kai nebuvo naujosios etikos ir metoo, kai politinis korektiškumas nesmaugė, o tik lengvai rodė, kai benzinu varomu automobiliu važinėti buvo negėda, kai žmonės tik ką pradėjo skraidyti į kosmosą ir vyrai rengėsi klaikiais sintetinio pluošto marškiniais ir raštuotais užsegamais megztiniais. Ar norėčiau į tuos laikus? Manau, nelabai. Bet pavartyti senas nuotraukas patinka.

Kvapo kūrėjas yra Bernard Chant, chypre (“šipro”) kvapų grupės meistras, gardinęs savo kompozicijas atvirai erotinėmis, gyvulinėmis, prakaito užuominomis (sukūręs jau minėtus Aramis 900, o taip pat moterims skirtus Halston, apie kurių vyriškąją porą, Halston Z-14, esu rašęs čia.

Aramis kvapas, apie kurį rašau šiandien, yra nuostabiai sudėtingas. Atsiveria bergamote ir kmynais, ir dar įvairiomis gėlėmis, paskui džiūvant pasireiškia gvazdikėliai ir narkotiniai, tiršti, besibrukantys į veidą pačiuliai, o jau pagrindas yra tiesiog brutali kompozicija iš odos, kerpių, sandalmedžio, gyvulinio ir nepadoraus muskuso, o taip pat bebro sruoglių - kvapnių liaukų išskyrų.

Tai kilnus neprarūgęs prakaitas, nespėjusi pasmirsti (dar tebekvepianti) peleninė, odinis švarkas, šuns išgulėta sofa, dar šilta pypkė, kašmyro paltas. Jums nepatinka? Ne jūsų skonis tokia erotika? Taigi ir nesakiau, kad patiks. Taip vyriškumą įsivaizdavo beveik prieš šešiasdešimt metų. Gerai, kad tie laikai baigėsi.