Apie tų parduotuvių, kažkada buvusių labai arogantiškų ir pasipūtusių (ten nejaukiai pasijusdavo visi, kas nėra atletiškai sudėti ir vyresni, nei 22 metų, o pardavėjai buvo savim patenkinti šikniai – tačiau paskui parduotuvei rinka aplaužė ragus, ir dabar ji draugiška visiems), firminį kvapą, kurį užuodi, vos ten įėjęs, rašiau kadaise DELFI portale.
Jums gal keista, kad aš net ir tada, kai visi ilsisi, dirbu ir rašau apie kvepalus (kaip šiandien). Aš neturiu atostogų, mano toks pasirinkimas. Penkiasdešimt dvi savaites per mėnesį rašau po tris tekstus per savaitę portalui Delfi (kartais – dar daugiau), kad ir kur būčiau. Atostogos yra tiems, kam nepatinka jų darbas. Tiesa, nors ir neturiu atostogų, labai daug gyvenu ten, kur palmės ir jūra, ir man toks variantas tinka. Už tokią Lietuvą ir kovojome, kad joje galima būti, o galima ir nebūti. Tačiau grįžkime prie kvepalų.
Authentic Men sukūrė, žinoma, prancūzas – Clement Gavarry, labai produktyvus, bet neypatingai garsus, gal todėl, kad kvapuose plasnoja, kaip drugelis, nuo vienos lengvos kompozicijos prie kitos – smėlis, arbata, gėlės, ir tik kartais vos vos prisileidžia sunkių smilkalų, tabako arba sandalmedžio kvapų.
Kvapas, apie kurį rašysiu šiandien, nežmoniškai amerikietiškas savo medžio, muskuso ir samanų gausa kvapo bazėje, arba pagrinde (tai ta kvapo dalis, kuri pasilieka ilgiausiai), ir tų fiksuojančių ilgalaikių elementų taip daug, kad net greipfrutas, kuriuo atsidaro kompozicija, yra ilgam užrakinamas, niekur nepabėga. Dar kvapo viršuje yra rausvieji pipirai, o širdyje – levanda ir imbieras, kurio su niekuo nesupainios tas, kas mėgsta Azijos virtuvę. Japonai naudoja marinuotą imbierą tam, kad galėtum išsivalyti burną ir visą nosiaryklę nuo užsistovėjusių skonių, ir vėl jausti kvapą ir skonį lyg iš naujo.
Authentic Men nusėda į samanas, medžio kompoziciją ir šiek tiek naujos odos gaminio aromatizatoriaus (tai – ne sena balno oda, o greičiau labai naujas portfelis arba piniginė).
Įdomiausia derinyje yra tai, kaip ilgai tas greipfrutas niekur neišeina, ir tai yra lyg magija: mano mėgstamiausias citruso kvapas, greipfrutas, paprastai visgi yra labiau efemerinis, kaip Atelier Cologne Pomelo Paradis arba Moschino Cheap & Chic Love Love (mano draugės labai mėgstami) išsivėdina greitai, o čia jis niekur nesiruošia dingti, susilydo su medžiu ir pakimba.
Šis kvapas yra apie viską, kas yra gero Amerikoje ir jos gyvenimo ir mąstymo būde: švara ir naujumo kultas, higiena, sveikata, pasaulinė galia ir savo vertybių propagavimas visiems ir visur, kultūrinis pasaulio dominavimas, gausus vartojimas ir laimė perkant parduotuvėse naujus tviskančius daiktus, platūs keliai ir dideli viešbučiai ir jaukūs moteliai, optimistinė muzika ir gėrimai su ledukais, oro kondicionavimas, gražūs žmonės, pajūris, fantastiškai dailus raštas, išmoktas mokykloje beveik kiekvieno, blizgančios Kalėdos su žaliomis ir raudonomis šviesomis – visa tai sudėta į šį kvapą, kuris kartu yra ir šventinis, žieminis (vis tie citrusai), bet kuo puikiausiai tinkantis ir vasarai, tuo savo gaiviu rūgštumu ir kartumu (greipfrutai juk kartūs, kaip ir medžio kvape esama kartumo skambesio), kiek kampuotas, kibus ir nepaleidžiantis. Jei mylite Ameriką taip, kaip myliu ją aš, mylėsite ir šiuos kvepalus.
