Štai klasikų klasika, tokia klasikinė, kad būsite nustebę. Šiems kvepalams jau 65 metai, ir jie – kiekvienoje Italijos vaistinėje, ir daugumoje supermarketų. Buteliukas, kaip pušies kankorėžis, ir pavadinimas toks: Pino Silvestre, kuris reiškia paprastąją pušį (lotyniškai: Pinus sylvestris).
Pušis yra paprasta kaip oras, labiausiai pasaulyje paplitęs spygliuotis, nuo Vingio parko Vilniaus (atsiprašau, kad man visą laiką į galvą lenda ši vietovė) iki Los Andželo kalnų ir Tahoe ežero ant Nevados ir Kalifornijos sienos.
Pušis yra tai, su kuo aš užaugau – kaip pienė, kaip dobilas, kaip smilga. Nuo Nidos iki Sicilijos, nuo Zervynų Dzūkijoje, kur leisdavau vasaras, kai buvau dar ikimokyklinio amžiaus, iki Japonijos, kur dirbau užaugęs (kas aš būčiau, jei jums nepasigirčiau).
O šis kvapas yra tai, su kuo užaugo ištisos kartos. Ir jį galima nusipirkti už 10 eurų (75 ml), arba septyniolika (didesnis buteliukas, 125 ml). Kaip galima tokio dalyko nemėgti?
Kvapas atsiveria standartiniu itališku citrusų mišiniu: čia ir bergamotė, populiariausia iš natų, ir citrina, ir dar levandos – ir paskui gėlės (snaputis), ir dar šalavijas, ir, žinoma, ta pati pušis. Pušies kvapas yra nuostabus tuo, kad jį atpažįsta ir išmano net ir tie, kas šiaip apie kvapus supranta labai nedaug ir tesugeba užuosti dūmus, svogūnus, česnakus ir alyvų žiedus, na, ir dar kepamą ant grotelių mėsą.
Kvapo bazėje (pagrinde) yra muskusas, kedras, kerpės ir gyvuliniai ambros tonai. Jie lyg sustiprina ir dar daugiau atveria tą pagrindinę pušį.
Kvapą sukūrė Venecijoje bendrovės parfumerijos meistras Lino Vidal – tais laikais Italijoje parfumerijos kūrėjai dar nebuvo laikomi menininkais, „nosimis“ ir vertinami, kaip autoriai – jis buvo toks lyg ir bendrovės technologas.
Dar ir šiandien tą odekoloną gamina Venecijoje bendrovė Mavive, kurios portfelyje yra kiti nebrangūs prekių ženklai: Police, Replay, Tabac – juos irgi, kaip ir Pino Silvestre, Italijoje galima rasti vaistinėse. Apie tokio tipo paprastą ir seną itališką klasiką, Proraso, esu rašęs portale DELFI.
Tik Proraso yra labiau citrusinis, o Pino Silvestre – gilesnis, tamsesnis, toks tikrai giliai žalias savo esme, ir susišaukia su klasikiniu, žaliuoju, Ralph Lauren Polo (apie jį rašiau čia, ir tai buvo pirmoji mano kvepalų apžvalga, publikuota DELFI).
Ralph Lauren, žinia, yra amerikietiškas, bet Pino Silvestre irgi galima rasti Amerikoje: daugiau italų parduotuvėse, užvis dažniausiai – Niujorke ir Niū Džersyje; italų imigrantams tai senosios Tėvynės, jos kirpyklų kvapas, panašiai kaip mūsų emigrantams užsienyje – juoda duona, lietuviškas alus, sausainiai „Gaidelis“, šokoladiniai varškės sūreliai ir silkutė.
Šiandieniam kasdieniam naudojimui tai gali būti pernelyg senamadiškas aromatas, pernelyg senelio kvapas, gal per daug muziejaus. Tačiau visiems, kas užsiima XX amžiaus antrosios pusės kvepalų istorija, tai yra neišvengiama kolekcijos dalis, klasikinis kūrinys, kurį reikia pažinti, kad suprastum, į ką remiasi šių laikų parfumerija.
