Kai žmonės perka kvepalus, jie taip daro dėl įsivaizduojamo įvaizdžio. Kiekviename šimto mililitrų flakone už šimtą eurų kvapioji medžiaga kainuoja ne daugiau penkių eurų (dažnai mažiau). Dar dešimt eurų kainuoja flakonas ir pakavimas. Dar trisdešimt eurų pasiima mažmenininkas, parduotuvė, kuri prekiauja tais kvepalais. Čia jai už lentynas ir pardavėjų algoms. Likę pinigai yra išlaidos reklamai. Reklama yra degalai, kuriais kūrenama svajonių mašina.

Lygiai taip pat žmonės, kai jie atsiverčia kokio nors Užkalnio straipsnį, jie taip daro dėl antraštės, dėl juo nuotraukos grožio ir dėl įsivaizdavimo, ką gi ten suras. Dabar žinosite, kaip veikia žiniasklaidos verslas. Aš niekada nedarau paslapčių iš paprastų dalykų – atvirkščiai, paaiškinu sudėtingus.
Šiandienos kvepalai yra Dunhill Icon, sukurti nelabai seniai, 2015 metais. Apie angliško stiliaus parfumerijos namus Dunhill jau esu rašęs: prasidėjo jie nuo drabužių, skirtų automobilininkams XIX amžiaus pabaigoje.

Kvepalų Dunhill Icon pakuotė tiesiu taikymu vaizduoja automobilio detalę (neaiškios paskirties). Atkėlus labai sunkų dangtelį su emaliuotu viršumi ir Dunhill logotipu, randu iškaltą metale užrašą: ALFRED DUNHILL LTD. LONDON 1893. Atrodo brangiau, negu kainuoja iš tiesų.

Dunhill

Kvepalus sukūrė vienas iš šiuolaikinių genijų, Carlos Benaim, kilęs iš Maroko ir dabar laikomas iškiliausiu Amerikos parfumerijos kūrėju. Jis sukūrė Polo Ralph Lauren („Užkalnis keičia profesiją”), Carolina Herrera Chic for Men („Kvepiu kaip elitų elitas, ir dar su maišu pinigų”), Calvin Klein Eternity for Men („Nepadaru net pasakoti, ką galvoju apie kvepalus už 50 eurų”) ir Ralph Lauren Polo Supreme Oud („Kvepalai, kaip erotika bažnyčioje”).

2015 metai nebuvo didelių atradimų parfumerijoje metai. Tais metais į rinką Vakaruose buvo paleista virš 2300 naujų kvepalų – nesveikas skaičius, bet didžioji jų dalis buvo nesibaigiantys jau sukurtų didžių kvapų išvestiniai variantai: visokie Light, Summer, Night, Intense, Black, Heat ir kitokie žodžiai, pridedami prie originalaus pavadinimo, ir dar begaliniai eksperimentavimai su neįdomiais rezultatais. Pasaulis jau buvo atsitokėjęs po 2000-2010 dešimtmečio lengvų jūrinių kvapų avalanšo (jie beveik visi buvo vieni už kitą nuobodesni, be sielos, imituojantys Armani Acqua di Gio aromatą), bet dabartinis rytietiškojo agarmedžio, sunkių ir tirštų kvapų džiaugsmas dar neprasidėjo. Toks parfumerinis sunkmetis.

Ir Dunhill Icon išsiskiria radikaliu idėjos naujumu. Kvepalai šiek tiek primena Comme des Garcons Series 6 Synthetic Garage, kvepalus, apie kuriuos labai noriu parašyti, nors tikrai niekas jų nepirksite, nes jie trenkia benzinu, tepalais, tepaluotais skudurais, pjaunamu metalu, karštu plastiku ir automobilio salono oda (sukūrė Marie-Aude Coutoure, 2004). Tai yra grynai kolekcininko kvepalai, jiems reikia labai didelės drąsos.

Andrius Užkalnis

Dunhill Icon atsiveria juodaisiais pipirais, brangiu plastiku ir odos dvelksmu labai brangiame angliškame automobilyje (žinote tuos vienetinius, kurių žmonės po pusę metų laukia eilėje?) - yra ir citruso: neroliai ir karčiųjų apelsinų medžio lapų ir šakų distiliatas, dar vadinamas petigrenu. Kiek nudžiūvus, pasijunta kardamonas ir kadagio uogos, primenančios degalus ir tepalus, gal kažkiek ir terpentiną. Nudžiūvime – vetiveris, agarmedis, smilkalai ir oda, labai daug odos. Pasirodo ir šiokie tokie smilkaliniai rytietiškos prabangos atgarsiai, gal tuo automobiliu važinėja pagyvenęs turtingas iranietis ar arabas ir jis atvyko Londone į persiškų kilimų parduotuvę, o gal kažkas atėjo į bažnyčią, padėkoti Dievui už sėkmę gyvenime ir verslo pasiekimus. Tie neroliai, karčiųjų apelsinų esencija iš kvepalų viršutinio sluoksnio, irgi labiau ne itališki (nebent gal iš Sicilijos, kur jau pučia karšti arabiškosios Afrikos vėjai), o marokietiški. Apelsinai iš Maroko. Apelsinai, beje, nuostabiai maišomi su dyzelio kvapu: pagal šią keistą idėją buvo sukurtas Terre d’Hermes odekolonas, kurį turiu nepamiršti nusipirkti ir jums aprašyti (kažkada turėjau, bet jis visas išsibaigė).

Dunhill Icon šiandien parduodami už juokingą kainą, pusšimtis eurų ir kvepalai jūsų. Angliškas ženklas, amerikietiška kūryba ir amerikietiška gamyba – kas gali būti blogai? Pirkite, ypač, jei norite kvepėti, kaip brangus angliškas automobilis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)