Bet čia kvepalai, ir kuklus mėlynas flakonas iš Anglijos, penkiasdešimt mililitrų, kainuoja apie 250 EUR. Lietuva brangi Tėvyne, tai kaip reikės gyventi? Nes tų kvepalų aš būtinai noriu, ir mano problema yra tokia, kad aš labai dažnai noriu geriausių dalykų pasaulyje. Reikės pirkti.
Kodėl antraštėje sakau „sušalęs Užkalnis“ (taip, tos antraštės yra mano rankomis rašytos, ir man patinka visokius tokius dalykus rašyti, ir nuotraukas dėti, nes čia toks žaidimas)? Todėl, kad tikrai dabar Preiloje vėjas ir lyja, ir reikia ir kepurę dėtis, ir šiltą striukę vilktis, nes kitaip nieko nebus.
Bet yra laikas ir kvepalus bandyti: kas šeštadienį turi būti apžvalga, o jei nebus apžvalgos, tai kaip aš savo įsipareigojimus įvykdysiu?
Kvepalai Sceptre (anglų kalba tai reiškia skeptrą) yra iš Londono parfumerijos namų Thameen, kurie netaupydami save vadina nišiniais, elitiniais ir giriasi labai brangiomis sudėtinėmis dalimis, nors mes su jumis juk žinome, kad kvepalų kaina vis dėlto yra marketingo reikalas. Anglai daug ką išmano, ir kaip pardavinėti prabangos prekes, jie irgi žino, ir šie parfumerijos gamintojai ne ką prastesni.
Buvo apskritai tokie laikai, kai angliškas odekolonas buvo aukščiausios prabos požymis. Apie tai rašė rusų kilmės amerikiečių autorius Vladimiras Nabokovas savo romane „Lolita“, kur pagrindinis herojus tvirkina nepilnametę dukterėčią, bet tuo pačiu ją nuoširdžiai myli. Ten vyras nerimauja, ar kitas bjaurybė, užėjęs į svečius, nepasinaudojo vonios kambaryje jo anglišku odekolonu.
Thameen iš Londono savo kvepalus vadina visokiais labai brangiais dalykais – brangakmeniais, tauriaisiais netaurios valdžios simboliais, o šie kvepalai reiškia skeptrą, tai yra, tokią lazdą, kuri reiškia, kad ją laikantis yra labai rimtas bosas.
Šie kvepalai yra prieskonių ir smilkalų mišinys, tačiau smilkalai taip sumaniai suvynioti, kad visai neprimena tų brutalių agarmedžio pavyzdžių, kuriuos dažnai gamina visi, kas netingi.
Jie skirti ir moterims, ir vyrams, kaip ir daugelis brangiausių šiuolaikinių kvepalų. Jei jus tai neramina, jums reikia ieškoti problemų savyje.
Šis kvapas atsiveria imbieru, rausvaisiais Brazilijos pipirais ir kalendra, bent jau man taip atrodo. Aš, rodos, užčiuopiu dar ir maltus Pondičerio juoduosius pipirus, kuriuos užglosto saldus ir labai švelnus, apjungiantis, persikų kvapas, ir tada pačiulis (labai suvystytas, subalansuotas, nebrutalus) susimaišo su Afrikos ylang-ylangu, kurio taisyklingas pavadinimas yra kvapnioji kananga, bet ylang-ylang žino daugiau žmonių. Tai tropikų gėlė, kurios esencija duoda tokios saldžios gumos kvapą, kuris nepaaiškinamai patrauklus. Kiti dar sako, kad ten yra saldaus kiaušininio kremo, „custard“ kvapas „ aš nesu tikras, ar tikrai tai ten galima užčiuopti, bet istorija gera.
Galiausiai viskas nudžiūva geidulinga gyvuline ambra, mira (tokiais kvapniaisiais sakais) iš Somalio – ne, Somalis nėra vien piratų kraštas, jie turi kvapnių dalykų, kurie šaknimis nueina į Biblijos laikus, o dar kvepaluose yra Siamo benzoino derva. Siamas, kaip jūs žinote, yra senovinis dabartinio Tailando pavadinimas.
Rezultatas yra labai svaiginantis, saldus, bet ne sirupinis, limpantis prie odos ir labai gerai sulydytas, primenantis man kažkuo labai brangų naują kostiumą, rankomis pasiūtą Savile Row gatvėje Londone, kur kiekviena sagos kilputė yra apmėtyta rankomis, o visos švarko sagos atsisega, jos ne dekoratyvinės, kaip ant pigesnių švarkų. Dar man tas kvapas suskambo visomis geriausiomis Londono parduotuvėmis, Selfridges ir Harrods, ir aš pagalvojau, kad gal reikės po daugelio metų nuvažiuoti į Angliją vėl, kur tiek metų gyventa. Nesu tikras, ar jiems manęs stinga, bet aš pasiilgau tos šalies, kur paskutinį kartą buvau nuvykęs prieš kokius septyneris metus.
Taip, tai dar vieni kvepalai apie gerą gyvenimą. Anglai daug ką padaro gerai, nors ligi šiol laikosi savo senos tradicijos neskelbti parfumerijos menininko, sukūrusį kvapą, vardo ir pavardės. O gaila, aš norėčiau žinoti, kam priklauso šis nuostabus aromatas. Rekomenduoju sau, jums ir visiems jūsų brangiausiems žmonėms.
