Smilkalai yra apie bažnyčią, o bažnyčia man visada atrodė ne kaip ta vieta, kuria norisi kvepėti. Koks naivus buvau: tik mokydamasis apie vynus, sužinojau, kiek džiaugsmo gali būti užčiuopus kaimo gryčios, pelynų, pelėsio, drėgmės, žvakių ir vaško, net tos pačios mažos medinės kaimo bažnytėlės kvapą.

Atsimenu, jau prieš daug metų pirmąsyk pauostęs Montale Full Incence kvepalus buvau paklaikęs. Parašiau apžvalgą, kurią gamintojo atstovai paprašė pakoreguoti, nes ten buvo visokių nešvankių užuominų apie kunigų pramogas (tais laikais žmonės jautresni buvo).

O paskui gavosi taip, kad smilkalai, ir ypač agarmedis (ūdas) tapo privaloma repertuaro dalimi. Kaip kiekvienas pajūrio restoranas privalo turėti keptos duonos su sūriu ir česnakais, o kiekviena hipsterinė lindynė, valgykla ir sėdėjimo vieta, kur žmonės sodinami ant europalečių, nes taip mandriau, jei siūlo brunch’ą, visada privalo turėti Benedikto kiaušinių, taip ir visi parfumerijos namai nori, nenori, patinka, nepatinka, turi turėti agarmedį.

Ši lavina taip užklojo visus, kad net Halės turgavietės parfumerijos salonas, įsispraudęs tarp leopardinių tympų ir violetinių papinykų pardavėjų, net ir tas siūlo ūdo kvepalus, ir dar visai neblogus, už nepilnus dvidešimt eurų, kaip rašiau straipsnyje apie pasiektą dugną.

A. Užkalnio kvepalai


Ironiška, kad vieni mėgstamiausių agarmedžio kvepalų yra tie, kuriuos kažkada reklamavau už pinigus (Initio - Oud for Greatness), ir kurių apžvalga turėjo ilgokai palaukti, kad nebebūtų interesų konflikto. Dar esu rašęs apie netikėtą, modernų, nuodėmingą ūdo variantą (kaip seksas bažnyčioje, sakiau tada): iš amerikietiškų mados namų Ralph Lauren, kurie paprastai siūlo gaivą ir dinamiką, o ne altorių šešėlius.

Šiandien rašysiu apie kvepalus, kurių 100 ml flakonas kainuoja Lietuvoje 125 EUR, taigi ne iš turgavietės kainų kategorijos. Montale parfumerijos namai garsėja agresyvia projekcija - kur kiti švelniai papučia, šie kvepalų kūrėjai lyg suvirinimo lempa nutvieskia, ir žmonėms primygtinai siūloma nepirkti nepagalvojus: su jų kvepalais reikia pabūti, pasivaikščioti, pasižiūrėti, ar tebegalite būti su savimi ir ar kiti galės būti greta jūsų.

Montale Aoud Musk buvo sukurti prieš dešimtmetį ir nėra išskirtinai agresyvūs - greičiau jie užsispyrę ir ilgai grojantys. Tai gana retas kvepalų tipas, kuris naudoja vadinamąją olfaktorinę blokadą: skirtingai nuo tradicinės progresijos, kur kvepalai vyniojasi nuo lengvųjų viršutinių natų (citruso, žolių, kartais uogų) ir džiūsta iki sunkiosios bazės, čia bazė geležiniu kumščiu suima jūsų smegenis iškart - šafranas, muskusas ir kilnus, nors kiek saldokas agarmedis susivynioja į stiprų trosą ir jau nebepaleidžia. Kvapas toks pat pradžioje, kaip ir pabaigoje. Aprašymuose nurodomas dar muilinas vetyveris ir juodmedis, bet man tai greičiau asociacija, iliuzija - nors, šiaipjau, koks skirtumas: visas kvepalų pasaulis yra asociacijų, iliuzijų ir svajonių pardavinėjimas, akiū dūmimas, kilnusis šarlatanizmas.

Kvapas apglėbia, kaip jus sužavėjusio mylimo žmogaus rūpestis, suima labai stipriomis rankomis, kyla salsva pagunda ir praktiškai pradeda virpčioti neuroreceptoriai. Pamaldumo ir nuolankumo šie kvepalai nesukelia, greičiau atvirkščiai, kyla lengvas kūniškas svaigulys su nepadoriomis potekstėmis. Vartokite atsakingai.