Kvepalus rinkai pasiūlė Christian Dior, garsi Paryžiaus dizaino firma, savo parfumerijos dirvonuose nepasižyminti ypatingu drąsumu, tačiau broko į rinką irgi neleidžianti. Pavadinti prancūziškai “Sauvage” (laukinis), santūriame flakone, jie lyg ir žada brutalų vyriškumą, normų laužymą, nors vilko kailyje iš tiesų tik naminis, gerai išauklėtas šuniukas.

Perskaičius pavadinimą, norisi įsivaizduoti, kad viduje bus kokios nors gyvulinės, animalistinės, pirmykštės, beveik viduramžiškos sultys, panašios į Yves Saint Laurent sukurtus Kouros (apie juos buvo rašyta DELFI, atskleidžiant, kad Užkalnis kvepia gyvuliu). Pasvajokite, ir praeis.

Kūrinys yra nušlifuotas neįžeidžiantis ir visiems puikiai tinkamas vidurkis. Liūdnas faktas yra tas, kad Sauvage sukūrė didis meistras, tikras šedevrų kalvis, François Demachy, be kurio vaizduotės nebūtų daugelio parfumerijos kūrinių, kuriais džiaugiasi milijonai. Pavyzdžiui, Ungaro pour Homme, drąsiai pasiūlęs vyrams nebijoti rožių, Chanel Platinum Egoiste, vieni mano mėgstamiausių kvepalų pasaulyje, apie kuriuos rašiau tada, kai mano apžvalgų dar nespausdino DELFI, jis sukūrė neišnaikinamai populiarius Dior Homme, legendinių Fahreheit moderniąsias versijas ir net 1987-ųjų Tiffany, šiandien naiviai atrodančius žydroje pakuotėje, tačiau man kažkada, pauostytus iš Vakarų atkeliavusio žurnalo pavyzdėlyje, buvusius pamokam kas yra Vakarų parfumerija ir kaip kvape gali būti tobulai sulydytos svajonių gijos. Tada man buvo 17 metų ir svajojau, kad pasaulis aplink kvepėtų taip.

“Sauvage”
Foto: Andrius Užkalnis

Sauvage yra irgi tobulai sulydyti, bėda tik ta, kad tas lydinys visas kažkur matytas. Kai žmogus nori “kažko tokio, nemoku pasakyti”, kai kas nors prašo rekomenduoti kvepalus, bet nemoka paaiškinti, kas jam patinka, kai tiesiog nori kvepėti brangiai, prabangiai, vakarietiškai, ir kartu neapibrėžtai, aš jam drąsiai rekomenduosiu Sauvage.

Kvepalai atsiveria bergamote, kuri tuojau, be jokio įspėjimo, pereina į ambroksaną, kitaip vadinamą ambroksidu - iš esmės, tai ambros, banginių virškinimo sistemos išskyrų, kvapas (didžiųjų jūros žinduolių žudyti nebereikia, jį seniai sėkmingai sintetina). Tai iš esmės yra jūros kvapas, pereinantis į kažkiek gyvulišką salsvumą, ir yra naudojamas tam, kad stabilizuotų ir prailgintų bendrą aromato išsilaikymą. Ambrą lietuviai dažnai klaidingai verčia, pagal panašumą, kaip “gintarą”, bet Dievas tebūnie jiems teisėjas - su gintaru tai bendro turi tik tiek, kad gintaras yra suakmenėję sakai, kurie irgi yra iš jūros, kaip ir banginiai.

Dar kvape yra levandos ir kažkiek pipirų, bet ne per daug, kad tik neišsiskirtų. Tas pats pasakytina ir apie pačiulius, kurių pagrinde yra vos vos, tiek mažai, taip kukliai, kad vos galima būtų išskirti - vėlgi, atrodo, neduok Dieve kam nors pasirodys per daug individualumo. Dar yra užmaskuoto, sumaišyto, suplakto indiško vetyverio, kuris, kaip žinome, duoda kvapui muiliškumo. O kam čia tas muilas? Tiesiog, kad būtų, kad kažkiek truputėlį primintų visus tuos kvepalus, kuriuose jis yra viena iš natų.

Sauvage yra tobula generika, švariai išvalyti namai, šviežios švarios paklodės, jaunystė ir branda kartu, gerai apmokamas darbas, gražūs nuprausti vaikai, lizinginis automobilis, atostogos egzotinėje šalyje, ten, kur visi atostogauja, kokteilis vakare, bet ne per daug, sveikas gyvenimo būdas, tuščias ir santūrus optimizmas - graži forma ir jokio turinio, filmas su scenarijumi, rašytu pagal formulę, su nuspėjama pabaiga, knyga, rekomenduota per televiziją, švelnus humoras, kuris nieko neįžeidžia ir kartu ypatingai nedžiugina, ir darnūs šeimyniniai santykiai, kur vietoje sekso ir aistros yra stalo žaidimai, beprasmiai draugiški pokalbiai su draugais prie vakarienės ir jaukus naujų baldų rinkimasis iš brangaus katalogo.

Gal jums jie visai patiks, tie visiems patinkantys kvepalai su laukiniu pavadinimu. Gal čia tik man vienam norisi gyvenime kitokio greičio ir kitokio turinio. Bet jūs manęs neklausykite.