Čia mes turime angliško odekolono pavyzdį: Dunhill Edition iš Alfred Dunhill. Daugelis galvoja, kad pagrindinė kvapų šalis yra Prancūzija, ir jie galvoja teisingai. Tikrai taip ir yra - tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai paprasti žmonės neklysta. Antrojoje vietoje pagal kvepalų madas, kūrimo tendencijas ir įtaką yra JAV, trečioje - Italija, dar Ispanija su Vokietija sukuria šio bei to, o toliau jau viskas yra Latvija ir jos “Dzintars”, atsiprašant, daugiau galite susipažinti turgavietėse su visokiomis kvepiančiomis “Komandors” trauktinėmis, kuris yra kaip gynybiniai skysčiai nuo uodų: pasikvėpinkite latviškais kvepalais, ir niekas arti prie jūs neis.
Tačiau ne visada buvo taip. Buvo laikai, kai angliškas odekolonas buvo aukščiausia klasė. Šiandien apie tai primena nebent šiuolaikinis prekės ženklas Jo Malone (apie jų kvepalus Bronze Wood and Leather - Cologne Intense rašiau DELFI, pabrėždamas, kad ir per karantiną galima skaniai kvepėti. ir senieji kvepalų gamintojai Penhaligon’s, kurių flakonai žaviai senamadiški, tokie, kaip statulėlės, o kvapai - klasikinės kompozicijos ir aliuzijos į buvusios imperijos kolonijines žemes. Ironija yra tame, kad Penhaligon’s savininkai šiandien yra Puig grupė iš Ispanijos. Kompanijos įkūrėjai turbūt karstuose apsiverstų, tai sužinoję.
Šiandien aptariami kvepalai yra pažymėti Alfred Dunhill mados namų vardu: balnų gamintojo sūnus Alfred Dunhill Londone pradėjo XX amžiaus pradžioje prekiauti drabužiais ir aksesuarais automobilių vairuotojams (prekės ypatingiems turtuoliams, nes automobilis tada buvo retos ir išskirtinės prabangos prekė), dar gamino pypkes ir tapo pasaulyje senos geros Anglijos stiliaus ambasadoriais. Kvepalų jie patys negamina ir nekuria, tik licencijuoja savo vardą Prancūzijos gamintojams Inter Parfums Inc.
Dunhill Edition yra palyginti senas kvapo modelis, iš 1984 metų: galėjau prisiekti, kad jie tikrai naujesni, galbūt todėl, kad per 36 metus mados apsisuko, ir dabar tokius kvapus kuria vėl, nes kur tu pabėgsi nuo tokio gerai suderinto žavesio: citrusas ir prieskoniai.
Matote, su kvapais yra taip, kaip muzikoje: visi akordai jau sugalvoti, visos gamos parašytos, visos progresijos jau kažkieno yra sugrotos, ir klasikiniai kompozicijos principai prieinami ir suprantami. Tačiau muzikos nuo to nenustoja kurti, ir kvapų nenustoja komponuoti.
Dunhill Edition atsiveria citrusais ir žolėmis - bergamotė ir citrina, petigrenas (karčiųjų apelsinų šakelių ir lapų distiliatas), bazilikas ir levandos, o tada atsiranda prieskoniai - muskato riešutas, gvazdikėliai, dar su gėlių užuominomis, ir pagaliau viskas nudžiūva į muskusą ir švelnų, pavargusį sandalmedį ir kedrą.
Kvapas vientisas ir sustyguotas patyrusia ranka (parfumerijos meistras aprašymuose nenurodomas, nes anais laikais kūrėjai buvo gerbiami žymiai mažiau ir kartais jų autorystę nusinešdavo laiko bangos, ne taip, kaip šiandien, kai dažnai net ir pakuotės autorius yra pažymimas).
Kvapas, kaip senos tabako parduotuvės (mano trečiojoje Tėvynėje, Anglijoje, mano mėgstamiausia buvo Shave & Coster parduotuvė Readinge, kurios nuorodos įdėti negaliu, ne tik todėl, kad negalima tabako reklamuoti, bet ir todėl, kad jie net normalaus tinklalapio neturi, jie tokie senamadiški). Tabako parduotuvė nekvepia tabaku: ji kvepia prieskoniais, ir iš čia turbūt mano toks prisiminimas.
Dar šiame kvape yra įvairios brangios vietos: biblioteka, kostiumų siuvyklas, viešbučio holas, viešbučio baras, kurio ore irgi pakibę prieskoniai, kuriais gardinamas džinas, ir tas pjaustomos citrinos aromatas, kai jos griežinėlius deda į gėrimus. Sandalmedis ir kedras primena apie baldus, interjero detales ir galbūt kokį labai seną viešbutį Šekspyro gimintėje, Stratforde prie Eivono, kur viskas išpuošta raižytu medžiu ir kur po persiškais kilimais girgžda senos ąžuolo lentos.
Šiuose angliškuose kvepaluose (gerai, sutinku, tik pavadinimas angliškas: firma priklauso prancūzams, o pačios sultys, kaip kvepalus vadina parfumerijos industrijos specialistai, išspaustos JAV) yra tas nuostabus pojūtis, kuris dažnai pasiveja Britanijoje: ši šalis buvo pasaulio valdovė ir turėjo didžiausią visų laikų imperiją, iš šios mažos salos buvo valdomi šimtai milijonų žmonių, ši šalis davė pasauliui universaliąją kalbą, technologijas, literatūrą, ir jeigu tu esi ponas Anglijoje, tu esi viso pasaulio kolonijinis valdytojas, tu esi ponas visur ir visiems pasaulyje. Šio puikaus, arogantiško jausmo kodą aš radau šiame kukliai atrodančiame flakone.
