Palaukite, ne viskas taip paprasta. Tai vienas sudėtingiausių eksperimentų parfumerijos pasaulyje, niekada nebuvęs beprotiškai sėkmingas, bet pakankamai įdomus, kad apie jį papasakočiau.

Amerikiečių gamintojas „Calvin Klein“ turi kvepalus „Obsession“ (Apsėdimas), vyrams ir moterims (apie klasikinį vyrišką variantą esu rašęs portale DELFI).

Paprastai, kai gaunasi labai geras kvepalų variantas, gamintojas pradeda visokias versijas kurti, kurios beveik niekada nebūna tokios sėkmingos, kaip originalas, bet šiokius tokius pardavimus generuoja, remdamosios pradinio varianto sėkme ir žinomumu (viena išimtis yra „Chanel Egoiste Platinum“, apie kuriuos rašiau dar tada, kai apie kvepalus nerašiau portalui DELFI – jie tapo žymiai garsesni ir populiaresni už pagrindinius „Chanel Egoiste“, ir būtent dėl jų „Chanel“ yra priversti toliau gaminti tuos senuosius Egoiste, nes nerašyta tradicija skelbia, kad jei kuris nors išvestinis kvapas tebėra gamyboje, tai motininis kvapas turi būti toliau gaminamas ir parduodamas).

Tačiau čia amerikiečiai „Calvin Klein“ nusprendė paimti jau sukurtus neva moteriškus ir vyriškus kvepalus (visi žinome, kad moteriškų ir vyriškų kvapų nėra, kad tai yra tik sumanus rinkodaros veiksmas), ir apsukti juos taip, kad jie primintų vyrui tuos kvepalus, kuriais kvėpinasi jo mylima moteris, ir pavadino juos nebe „Obsession“, bet „Obsessed“ (apsėstasis, arba apsėstoji), ir būtent apie šį pavyzdį aš šiandien parašysiu jums. „Obsessed for Men“, iš mados namų „Calvin Klein“.

Kvepalus sukūrė Ilias Ermenidis, graikas, kurio kūryba nepasižymi dideliais hitais, nors flakonų yra tikrai gražių (ne jis tuos flakonus, žinoma, kūrė), ir Christophe Raynaud, antrinių kvepalų, pigių odekolonų ir tretinių versijų meistras. Abiejų parfumerinių chuliganų kūrinių galerija panaši į „Kelią į žvaigždes“ – dainos vogtos, atlikėjai vos pažįstami ir lietuviški tekstai visi Dalios Teišerskytės. Man, kaip kritikui, tai ne problema: aš einu ir vertinu savo profesionalia nosimi, ir rašau jums įspūdžius.

Foto: Gamintojo archyvas

Pirmiausia – nepaisant vizualaus solidumo, tai nelabai traukia iki mylimos moters, greičiau iki smagios abiturientės, kuri kvepalus perka kioskuose, ne parduotuvėse. Savaime tai nėra blogai, ir jeigu siūloma aštuoniolikmečiams kandidatuoti parlamento rinkimuose, tai kodėl negalėtų vyras norėti kvepėti kaip aštuoniolikmetė su sportbačiais ir suplyšusiais šortais. Nieko tokio, viskas legalu.

Kvapas atsiveria greipfrutais ir pipirais (ir mes žinome, kad jaunos merginos labai mėgsta greipfrutus, o pipirai tiesiog prideda tam kvapui šiek tiek faktūros), o vėliau atsiranda smilkalų (šiek tiek, nes toji paauglė dažnai į maldos namus nevaikšto), kedro ir šiek tiek odos, bet ne senos odos, o tokios visai naujos piniginės, turbūt tokios, kurią jai padovanojo aštuonioliktąjam gimtadieniui.

Kvapas džiūsta į uogas su šiek tiek pačiulio, nelipnią, bet atkaklią vanilę ir kriaušes – sultingas, varvančias, lipnias, geidulingas, kaip vasara prie jūros (norėjau sakyti – gal vasara kaime, bet čia tikrai stinga šieno, dyzelino, pušų). Čia ne tas kvapas, kuris turi labai daug prisiminimų, daugiau įspūdžių, mirgantis ir margas, kaip koks koncertas ar festivalis, kaip pasimatymas tais gyvenimo metais, kai nelabai žinai, ko nori gyvenime, tai tas tikras nerūpestingumas, ir, patikėkite manim, aš nelabai įsivaizduoju, kodėl kuris nors vyras norėtų kvepėti taip, kaip jo draugė, kuri ką tik pasiekė pilnametystę. Tame yra žavios, skambios, skaidrios ksilofono ir varpelių muzikos, galutiniame nudžiūvime gal atsiranda šiek tiek ir refleksijos, ir prisiminimų, bet jau pačiame paskutiniame, pačiame vėliausiame etape, tačiau tai iš esmės yra vėjavaikiškas kvapas, menkos brandos, lėkštų minčių, atsitiktinių lytinių santykių ir nedaug intelektiškai reiškiančio laiko.

Negaliu savęs įsivaizduoti taip kvėpinantis, bet pažinti net ir tokius eksperimentus reikia.