Šiandien pakalbėsime apie idealius vidutinius oro uosto kvepalus. Jie nėra nišiniai, nėra labai brangūs, bet ir nėra labiausiai perkami (yra žymiai populiaresnių ir labiau išsuktų). Tai nėra oro uosto kvapas: tai yra visiškai vidutinė formulė, kuria kvepia žmonės, kurie kvėpinasi oro uoste bandomais kvepalais.
Tai kvepalai Guerlain Homme Eau de Parfum, iš mados namų, kaip galėjote atspėti, Guerlain. Tiems pedantams, kurie labai mėgsta aiškinti ir rodyti savo neturimas žinias: "čia ne kvepalai, čia tualetinis vanduo". Šitie yra kvepalai net ir pedantams - ant flakono parašyta Eau de Parfum. Ką dabar pasakysite, botanikai jūs?
Tai nesudėtingi kvepalai, sukurti ne taip jau ir seniai: 2009 metais. Vienuolika metų kvepalams yra pati branda, toks laikas dar neįrodo amžinosios klasikos statuso, tik parodo, kad visiška nesėkmė jie nėra.
Apie tai, kuo jie kvepia, tuojau pakalbėsime.
Kvepalų meistras, sukūręs juos, yra šveicaras Thierry Wasser, botanikas pagal išsimokslinimą (ironiška), labai produktyvus (dešimtys kūrinių, ne tik Guerlain mados namams, bet ir kitiems), bet pagaminęs labai nedaug tokių kvepalų, kurie tapo epochos ženklais: nebent Salvador Dali Pour Homme (1987), Jaguar Original (1988), Chopard Pour Homme (2006), Hypnose Homme Lancome (2007). Jo darbuose aiški šveicariška natūra: daugiau tvarkos, mažiau polėkio. Šveicarai geriau stato geležinkelius kalnuose ir kalnų keltuvus Alpėse, negu jiems sekasi su meno kūriniais. Nepaisant to, Šveicarija yra viena mano mėgstamiausių pasaulio šalių. Jei nebūtų Kalifornijos, svarstyčiau pirkti namus Šveicarijos Alpėse.
Ir todėl šie kvepalai gavosi tokie tobulai vidutiniai. Toks perfekcionistinis vidutinis kvapas. Taip gali kvepėti bankas ir bankininkas, didelės draudimo bendrovės priimamasis, taip gali kvepėti Šveicarijos oro linijų verslo klasės salė (patikėkit, aš tose salėse praleidau ilgiau, negu norėjau: mėgdavau skraidyti per Ciūrichą, kai tik turėdavau pasirinkimą).
Kvapas atsiveria prisirpusia žaliąja citrina, romu ir pipirmėtėmis - iš esmės tai standartinio baro kokteilio kvapas, praktiškai gali girdėti šnypščiant gazuoto vandens burbuliukus ir girdėti kaukšint ledo gabalėlius. Paskui seka generinis, apibendrintas, tačiau nesaldus ir neįkyrus, gėlių aromatas. Tai labiau lauko gėlės, negu egzotinės. Tai tas pats Alpių pievų kuklumas, labiau negu koks žydintis ir svaiginantis rytietiškas sodas.
Pagrindą sudaro indiškas pačiulis su marihuanos atspalviu (taip, nepavargsiu to kartoti - vartoti nepatariu ir negalima, bet kvapą atpažinti neuždrausi), muilinas vetyveris ir kedras, paprastas, ne atlasinis, toks labai schematiškas, bet šiems kvepalams ilgo išlikimo ir nereikia, nes tai pirmojo įspūdžio kvapas, tai oro uosto pirkinys, pirma pasipurški, išbandai, tada nusiperki (nes oro uostas yra teritorija, kur kitaip skaičiuojami pinigai, nes, kaip sakė vienas klasikas, kur kitur sumuštinis su tunu galėtų būti parduotas už septyniolika dolerių?), paskui eini sau į lėktuvą ir tada jau nebėra aktualu, ar ilgai laikys šis kvapas, nes kelionėje, ypač tolimoje kelionėje, ir laikas juk kitaip eina. Tie, kas yra skaitę apie Einšteiną mokymą, žino, kad laikas yra reliatyvus, nors ir gyvenime tai galima nesunkiai įrodyti: valanda su drauge ar draugais praeina žymiai greičiau, nei valanda nuobodžiame renginyje arba valanda su giminėmis, su kuriais jūs nenorite būti.
Šie kvepalai kiek senamadiški, ir bandau suprasti, kodėl: nei dėl pačiulio (kuris anaiptol nėra agresyvus), nei dėl kokios nors kitos sudėtinės dalies. Ne, jie yra tobulai generiniai, jie yra tai, ką galime pavadinti žanro klasika - juose yra po lašelį to, ką jau esate girdėję, ką yra dėvėjęs jūsų tėvas ar vyresnis kolega, ką esate užuodę kur nors vakarėlyje, čia yra neapibrėžtų potyrių ir prisiminimų biblioteka, pernelyg eklektinė, pernelyg sumaišyta, kad keltų tikslias emocijas ar asociacijas. Tai bendrybės triumfas. Juose nėra erotikos, nėra sekso, nėra jokios tikros svajonės - yra tik tam tikra švara ir tvarka. Ir dar geras banko sąskaitos balansas.
Guerlain Homme nėra gaivūs, jie labiau jaukūs ir tvankūs, kaip ir tas oro uostas arba lėktuvo salonas. Nepaisant to, kad jie gana greit išsivėdina ir pasitraukia, vėjo efemeriškumas juose negyvena. Tai nėra genialus kūrinys, tai nėra epinis atradimas, bet savo vietą jūsų kolekcijoje jie turės.