O gal visgi reikėtų gėdytis? Aš nežinau, man sunku spręsti: turiu problemų su tuo gėdos jausmu, kuris kyla žmonėms, kuriems labai rūpi ir skauda, ką apie juos galvoja. Aš tokio jausmo neturiu: viską, ką apie mane galvoja, aš programuoju pats, nes toks yra viešo personažo darbas: kiekviena diena yra vaidyba, ir vaidini ne tam, kad pats sau geriau pasijustum ar savivertę pasikeltum (mano savivertė ir taip išskirtinai aukšta). Vaidini, kad pasiektum viešus tikslus ir valdytum auditoriją – viskas dėl reitingų, reitingai – dėl pardavimų, pardavimai – dėl pinigų, na, o pinigai? Pinigai iš esmės tam, kad dar nusipirktum kvepalų, o taip pat kelionių, telefonų, brangių užrašų knygelių ir valgytum restoranuose, o žmonės pavydėtų, visa tai matydami.
Ar smagu, kai žmonės pavydi? Žinoma, visiems smagu ir visiems to norisi (tik ne visi pasiekia). Kai žmonės mums pavydi, jie slapčia nori būti tokie, kaip mes, o tai įrodo, kad šio to esame verti (išties labai nemažai esame verti), ir nors papildomų įrodymų mums, geriausiems, nelabai reikia, bet vis tiek yra malonu. Kiekvienam yra smagu kiekvienas teigiamas savęs įvertinimas.
Šiandienos kvapas yra oficialiai skirtas ir vyrams, ir moterims. Tai Banana Republic 83 Leather Reserve, nebrangus skystis labai stilingame sunkiame flakone – kažkodėl labai dažnai masinių parduotuvių masiniai kvepalai būna labai solidžiai patiekti. Banana Republic, jei kas nežinote, yra amerikietiškas nelabai brangių drabužių tinklas iš Kalifornijos, turintis apie 700 parduotuvių ir ironišką pavadinimą. Bananų respublika reiškia atsilikusią trečiojo pasaulio šalį su primityvia ekonomika ir negudriomis žaliavų ir gamtos išteklių eksporto pajamomis – panašiai, kaip Rusija, kuri neturi nieko, išskyrus naftą ir dujas, taip ir kai kurios Centrinės ir Pietų Amerikos šalys turi arba cigarus, arba kavos pupeles, arba bananus, arba tiesiog gyvena nuo vieno karinio perversmo iki kito. Kai gali savo parduotuves vadinti ironiškai žeminančiu terminu, tai reiškia tokį nemažą pasitikėjimą savimi.
Kuo dvelkia šis kvapas? Visų pirma, parduotuve. Amerikietiška parduotuve kur nors Čikagoje. Parduotuvės tokiais kvapais kvėpina orą, kad pirkėjui būtų geresnė nuotaika ir jis leistų daugiau pinigų.
Pirmasis įspūdis – neįkyrus, biudžetinis citrusas: bergamotė, neroliai ir ypač lupamos, arba tarkuojamos, citrinos žievelės aromatas. Žinote, kaip citrinos žievelę kartais tarkuoja kokiam pyragui paskaninti? Tai yra būtent tai.
Paskui atsiveria kiparisas ir kedras, šiltas ir jaukus kedras, kaip tos šiltos, parketais ir kilimais išklotos, amerikietiškos parduotuvės baldai. Jums atrodo, kad užuodžiate baldų kvapą, ir kad drabužiai, išdėlioti lentynose ir ant stalų, irgi kvepia tuo kedro kvapu, bet iš tikrųjų tai dirbtinis aromatas, pučiamas jums į smegenis iš oro kondicionieriaus, taip viskas sukonstruota, kad vienos asociacijos kabintųsi už kitų, ir jums norėtųsi daugiau tokio gyvenimo ir tokių pojūčių.
Atsiranda muilo kvapas (vetyveris, kuris visada signalizuoja švarą), tada – švarus zomšinis audinys ir gal net tik ką išskalbti skalbiniai, ir sena portfelio arba odinio krėslo oda, ne nauja ir blizganti, bet išdžiūvusi, sausa, jauki, gal šiek tiek suskeldėjusi. Neatsitiktinai parduotuvėse būna pastatyti būtent tokie rudi foteliai: jie kuria nuotaiką ir padeda jums nusiteikti pinigų laidymui. Jei nori, kad žmogus pirktų daiktus, sukurk jam tokią nuotaiką, lyg jis juos jau turėtų, ir tada jis be vargo skirsis su pinigais tolimesniems pirkiniams. Šis kvapas yra iš tokių, kurie programuoja smegenis vartojimo veiksmams. Vartotojiška visuomenė yra puiku, nes taip sukasi ekonomika, ir ypač svarbu dabar, kai krizė reikalauja daugiau eiti ir vartoti, nes tik per vartojimą būsime išgelbėti.
Tai štai, jūsų šnervėse ir smegenyse šis vartojimo kvapas. Įsivaizduokite – jūs parduotuvėje. Renkatės drabužius, matuojatės kabinoje, parduotuvės veidrodžiai kiek lieknina (jie taip pagaminti), ir jūs džiaugiatės tuo, ką matote, o kvapas jums kužda: geras gyvenimas, geras gyvenimas, pirk saują gero gyvenimo, pajusk džiaugsmą, laimė yra čia pat, ji – prie kasos.
Nejaugi nesinori būtent tokio jausmo ir minčių užsipurkšti ant savęs? Nejau dar neįtikinau? Kartais taip gera būti paprastu žmogumi, kuris pasiekia paprastą laimę, įtraukęs į kvėpavimo takus specialiai programuoto amerikietiškos vartojimo šventovės kvapo.
