Tai ir išvžiavau, o kad negrįšiu, tai jau nepažadu, nes kas gi be manęs valgys restoranuose ir džiugins visus savo buvimu?

Bet buvo laikai, buvo tie epiniai septyniolika metų, kai į Lietuvą iš savo namų Anglijoje parvažiuodavau Kalėdoms, paknopstom, braudamasis į brangiausius reisus, persėsdamas Frankfurte, Helsinkyje ir Vienoje (man patikdavo toks bilietas, kuris būdavo kuo sudėtingesnis, todėl vieną sykį skridau į Vilnių iš Londono per Milaną ir Amsterdamą, ir niekas nesuprato, kodėl taip sudėtingai reikia skristi - o man buvo smagu dar paskraidyti, dar po oro uostus prasieiti, dar kvepalų prisipirkti).

Ir man patikdavo tas visas lietuviškas šventinis triukšmas, patikdavo taksi samdytis visai dienai vietoje vairuotojo ir brangiai jam mokėti, kad neturėčiau vargti statydamas automobilį, patikdavo užsipirkinėti Mindaugo Maximoje kompaktines plokšteles su visokiais lietuviškais baliais ir dinamikomis ir Ostapenka ir vežtis į Britaniją paskui, visa tai man buvo tokia egzotika, su griljažo saldainiais, saldžiu sūriu su želė gabaliukais, šokoladiniais sūreliais ir Panevėžio file, man tai buvo žiemos šventės, ir net prie eglutės nueidavau Katedros aikštėje ir prie Rotušės, ir karštą vyną gėriau su vilniečiais, o dabar turbūt nė varu niekas nenuvarytų į tuos jomarkus. Ir tada man labai patiko Kalėdas simbolizuojantis kvapas.

Šiandien kalbėsime apie labiausiai kalėdinį, labiausiai žiemos šventėms tinkamą iš visų aromatų. Keista, kad jis yra iš Hugo Boss - šie Vokietijos mados namai niekada nebuvo radikalių kvapų užsakovai, ir tik šis vienas, tamsiai mėlyname flakone, atrodančiame, kaip kokteilių plaktuvas, yra tikrai išskirtinis, išlikęs jau du dešimtmečius nuo 1999 metų, kai pirmąsyk buvo paleistas. Šiandien flakoną Lietuvoje galima be vargo nusipirkti už trisdešimt eurų, todėl kišenės ir piniginės neišplėšys.

Hugo Boss Dark Blue

Kvapo autorius yra Alain Astori, labiau pagarsėjęs tokiais biudžetiniais kūriniais, kaip Adidas ir David Beckham, o šie kvepalai yra turbūt sėkmingiausias jo gyvenimo kūrinys, dar ir išsilaikę rinkoje - nes, pavyzdžiui, kadaise jo sukurtų, labai reklamuotų ir maždaug tos pačios epochos Guy Laroche Horizon jau niekas nebegamina ir nepardavinėja.

Kvapas atsiveria citrusais, laimais ir apelsinais, kaip iš karšto vyno, dar ir su imbieru (vis tas Kalėdų karštas vynas), ir paskui staigiai nudžiūva į tokią prieskonių spintelę, su kiparisais, kvapniaisiais pipirais, gal net anyžiaus užuomina, garuojančio įkaitinto vyno tvaiką, ir svaiginančius pačiulius, gal net smilkalų prieskonio dervas, kaip Bernelių mišios bažnyčioje. Šiame kvape ne tik vynas, bet ir stiprieji gėrimai, gal romas ir viskis, su savo prieskoniniais, egzotiniais akordais, su vaisiais-cukatais, gvazdikėliais ir sudžiūvusiomis anyžiaus gėlelėmis, tas kvapas lipnus, saldus ir myli egzotiką taip, kaip tik šiaurės šalys gali mylėti, nes yra išsiilgusios saulės.

Kvepalai aidi ir kužda bažnyčios skliautais, bet ne gosliomis ir nepadoriomis užuominomis, apie kurias esu rašęs straipsnyje Ralph Lauren – Polo Supreme Oud, o daugiau žiemos ir nakties susikaupimu, mūsų šiaurietiško katalikiškos Europos pakraščio niūrumu, gal net žvakėmis, stačiatikių šventyklų ir vienuolynų atspindžiais, ir visa tai labai yra susiję su Kalėdomis ir Naujaisiais metais, ilga švenčių savaite, vadinama tarpušvenčiu, grėsmingu žodžiu, kur ne tik spygavimas ir džiaugsmas, bet nuovargis ir žvaigždėtas dangus, kur temsta jau per pietus ir kur pavargsti klampoti per sniegą ir pusnis, žinoma, kai jų būna.