Kanzaso valstija tas kraštas, kur net mažiausi dydžiai parduotuvėje buvo man dvigubai per dideli. Ten gyvena dideli žmonės. Tai ne Kalifornija, kur žmonės sveiki ir daug juda. Vidurio Amerikoje žmonės daug valgo, visur važinėja automobiliais ir dėvi didelių dydžių drabužius. Kaip muziejinius eksponatus žiūrinėjau šortus, kurie, atrodo, buvo šimtas penkiasdešimto dydžio. Tai užfiksavo nuotrauka.
Ir paskui nuėjau toje parduotuvėje žiūrėti kvepalų, nes gero kvapo gali rasti visur, net ir ten, kur daugiausia žmonės perka bulvinius traškučius penkių kilogramų maišais, alų kibirais ir drabužius, į kuriuos galėtų tilpti po traškučių ir alaus.
Taip ir radau Nautica Life kvapą. Mados namai Nautica yra tokie vidutinio mandrumo, o jų kvepalai niekada nebuvo bestselerių kategorijoje ir garsėja daugiau tuo, kad visi yra kažkuo susiję su jūra ir jachtomis, o dar tuo, kad greitai išsivėdinantys – čia jie yra, čia jų nelieka. O gal toks ir sumanymas, kad flakonas ilgai nedulkėtų lentynoje: purški, purški, kol visą išpurški.
Čia, beje, būtų atsakymas tiems, kas skundžiasi tuo, esą kažkurie kvepalai trumpai kvepia ir greitai jų aromato nelieka. Nenorėkite, kad viskas tęstųsi amžinai. Kartais džiaugsmas yra trumpalaikiame momente. Arba pabandykite purkštis ant drabužių, ne ant odos. Taip kvepės žymiai ilgiau.
Nautica Life Lietuvoje galima nusipirkti ir už dešimt eurų (50 ml flakonas), bet kvapas yra žymiai kokybiškesnis, negu galima tikėtis iš tokios juokingos kainos. Flakonas su ilgu knatu viduje, atrodantis, kaip spiritinė žvakė (čia tokia senamadiškos jachtklubo estetikos užuomina), o pats kvapas atsiveria jūros druska, sūriu vandeniu ir šlapiomis prieplaukos lentomis virš vandens, virvėmis ir trosais – čia jau medienos pagrindas, kuris kvape pasirodo visiškai netrukus, nes viršutinės kvapo natos (būtent tas jūros vanduo) nėra stiprios, jos užleidžia vietą rūgščiam Japonijos kipariso, hinoki, medienos kvapui – tai medžiaga, iš kurios japonai daro savo giliąsias vonias. Šio kipariso kvapas pastaraisiais laikais pasidarė madingas Vakarų parfumerijoje, jis santūresnis už anksčiau visur naudotą atlasinį kedrą, primenantį rytietišką prabangą, o hinoki yra atšiaurus, šaltas, rūku ir dulksna kvepiantis medis.
O dar šie kvepalai primena šaltą ir šlapią jūros vėją, kuris gaivina ir kartu vargina, ir po kurio grįžus į namus jautiesi išpraustas ir susilietęs su gamta, nuo kurios negelbėja net drabužiai, kuriuos reikia tuojau persirengti, nes jie drėgni ir šalti. Šiuose kvepaluose yra ir šlapios, sulytos striukės kvapo, kai ją pasikabini, parėjęs iš lauko į namus. Tonkos pupelių ir samanų natų dėka tai dar ir rudens kvapas, tai šaltis, bet ne Kalėdinis, o žvarbus ir drėgnas, kaip miškas ir jo sąmanos, rūkas ir voratinkliai, anksti ryte išėjus grybauti.
