Su kvepalais irgi esama brangių žaidimų. Kokį nors kvapą nustoja gaminti (tai atsitinka nuolatos, tik labai reti kvapai išlieka gamyboje ilgiau, nei dešimtmetį – kitaip nebūtų vietos naujiems kvapams). Tada pasirodo, kad jis turi daugybę gerbėjų, kurie, atrodo, negali be jo gyventi (čia kaip su žmonėmis: pirma, atrodo, jų ne taip ir reikėjo, bet, kai jie dingsta iš jūsų gyvenimo, tai staigiai pasidaro gaila).

Tuomet kvepalų likučius iššluoja iš visur, taupo atsargas, ir jau tada būna bado žaidynės: kaina pradeda kilti, parduodančių mažai, perkančių daug, buvo 50 dolerių, o po kelių mėnesių nežiūrėdami griebia už šimtą, nes dar po kelių mėnesių – jau du šimtai.

Viskas, kas patenka į rinką, griebiama akimirksniu už bet kokią kainą, kaip Lietuvoje buvo griebiami butai „Glušpetrių Terasose“ prieš krizę: nesvarbu, kiek mokėti, vis tiek viskas brangs. Pinigai skraido, kaip pašėlę, vyksta tikros ginklavimosi varžybos, burbulas pučiasi, savamoksliai „investuotojai“ jau moka už flakoną šešis šimtus dolerių, nes juk brangs.

Kvepalai, apie kuriuos pasakosiu šiandien, buvo pakilę iki keturženklės ribos. Laimei, aš niekada nelaikiau savo kolekcijos „investicija“, todėl nemečiau kelių šimtų į azartišką žaidimą, tikėdamasis kelių šimtų dolerių pelno, ir juo labiau nėjau lošti, kai „Red for Men“ iš „Giorgio Beverly Hills“ pasiekė tūkstantį dolerių už flakoną. Burbulas turi sprogti, sakiau aš sau.

Ir burbulas sprogo. „Giorgio Beverly Hills“, prekės ženklas iš Kalifornijos, matydamas išprotėjusią paklausą antrinėje rinkoje, vėl metė visų godojamus kvepalus į rinką – po trisdešimt dolerių už flakoną. Visos investicijos į beprotiškai užbrangusius kvepalus staigiai tapo bevertės. Nevykėliai investuotojai, kaip ir kriptovaliutų naivuoliai, liko su skyle kišenėje.

Kodėl šis 1991-ųjų kvapas buvo toks geidžiamas? Tai buvo epochos atspindys, sukurtas įsimenamai, negailestingai ir su viską šluojančia amerikietiška jėga. Tai buvo nepamirštami metai. Žlugo Sovietų Sąjunga, ir JAV iškilo, kaip vienintelė superekonomika pasaulyje. Šaltasis karas prieš Blogio Imperiją buvo laimėtas.

Koks to kvapo portetas? Pasakysiu tiek: kažkada sėdėjau Londono Hitrou oro uoste, laukdamas savo skrydžio į Stokholmą, ir tais laikais iš Londono į Niujorką vis dar skraidė viršgarsinis lėktuvas „Concorde“. Ir tas lėktuvas išvairavo į kilimo taką, pilnas keleivių, kurių kiekvienas mokėjo 8000 svarų, arba 56 tūkstančius litų, anų laikų kainomis, už bilietą į vieną pusę. Ir „Concorde“ nekilo po truputį.

Red for Men – Giorgio Beverly Hills

Kai lėktuvas kilo, visas terminalas nutildavo ir žiūrėdavo pro langus pagarbiai, lyg jų akyse vyktų Kristaus žengimas į dangų. Tai buvo pragaro raketa, apokalipsės torpeda: spjaudydamas liepsnas ir riaumodamas, pasakiškai gražus lėktuvas iššovė į dangų virš Londono. Jis kas vakarą praskrisdavo virš mano namų, bet čia pirmąsyk mačiau jį iš arti.

Šie kvepalai yra panašūs. Jų neįmanoma pamiršti – tai prieskonių šūvis į smegenis, tai šuolis nuo tramplino, kai apačioje ne dešimt, o penkiasdešimt metrų. Jei yra kitas kvapas, kuris irgi kvepia, kaip milijono dolerių čekis, norėčiau jį žinoti. Bet nėra tokio.

„Red for Men“ atsiveria citrusu (bergamote), kmynais, baziliku, ir tuojau džiūsta į prieskonių ir gėlių šventę: čia ir rožės, ir gvazdikai, ir prieskonių žolės, ir pelargonija, ir čiobrelis, ir kadagiai, lyg iš džino taurės. Kas pasakė, kad gėlės – tik moterims? Ir tada užgaudžia bazė, kaip septynių litrų variklis, traiškantis viską savo kelyje: pačiuliai (o kaipgi!), kedras, smilkalai, oda, samanos, ambra – mums nieko negaila. Kuklieji tegu laukia už durų. Čia kvapas gyvenimo šeimininkams.

Neatsitiktinai jį paleido į gyvenimą superprabangi parduotuvė, pirmoji atsiradusi 1961 metais Rodeo Drive gatvėje Los Andželo Beverly Hills rajone. Jau paskui, kitame dešimtmetyje, ten pradėjo atidarinėti savo pagrindines parduotuves tokios kompanijos, kaip „Gucci“ ir „Tiffany“. Tai buvo gero Kalifornijos gero gyvenimo pagrindinė šventovė.
Tokį kvepalų stilių amerikiečiai vadina „powerhouse“, tai kvapų jėgainė, niekada neatsiprašanti, niekada nestabdanti, niekada nesustojanti ir visada dominuojanti viską aplink. Žinote tą anekdotą: kur miega dviejų šimtų kilogramų svorio gorila? Kur tik nori, ten ir miega. Taip ir šie kvepalai – bet kurias duris jie išspiria koja.

Lietuvoje jų vargu ar rasite, tačiau, kai būsite Amerikoje, būtinai nusipirkite, net ir tris flakonus. Nes šitam kvapui „palauk“ nebūna.

Apie Užkalnio kvepalus, valgius ir maistą – jo „Instagram“ paskyroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)