Kai kunigams neleidžia užsiimti seksu, kaip jums atrodo, apie ką jie visą laiką galvoja? Būtent. Kai kalinį užrakina kalėjime ir neleidžia į lauką, kaip jums atrodo, apie ką jis labiausiai galvoja, apie kalėjimo kameros interjerą? Ne visai. Jis labiausiai galvoja, kaip gera laisvėje. Kai žmogų troškina, ir jis neturi vandens atsigerti, kas jam labiausiai rūpi? Atsigerti.

Kažkada, labai seniai, kai dar sistemingai nerašiau kvepalų apžvalgų, bičiulis kvepalų pardavėjas man davė visokių pavyzdėlių, ir tarp jų buvo toks labai bažnytinis kvapas („Montale Full Incense“, apie jį rašiau portale DELFI štai šiame straipsnyje: https://www.delfi.lt/stilius/vyrams/uzkalnis-pauostykite-kaip-kvepia-dievas.d?id=79942143). Tada, atsimenu, parašiau atsiliepimą, ir ten tiek privėliau kažko apie nuodėmes bažnyčios patalpose ir seksą ant altoriaus, kad bičiulis paprašė, kad gal tu, Andriau, pristabdyk, žmonės nesupras tokių tavo minčių, jų smegenys nesuvirškins tavo iškrypusios fantazijos. Gerai, sakau. Ir tąsyk paklausiau. Bet nuo savęs nepabėgsi.

Kvepalai, apie kuriuos rašau dabar, pasirodė kaip dalis pasaulinės parfumerinės mados žavėtis ūdu, kuris dar vadinamas agarmedžiu – prabangiu smilkalų kvapu, kuris išgaunamas šiais laikais dažniausiai sintetiniu būdu, nes natūralus jis per brangus. Natūralus ūdas yra užkrėsto ir sergančio agarmedžio šerdis, kuomet jis sakais ginasi nuo infekcijos. Tai retas dalykas (panašiai, kaip ir natūralus perlas yra kriauklės gynyba, atsakas į svetimkūnį, kokią smiltelę, pakliuvusią į jos vidų – kriauklė apvelka svetimkūnį švytinčia mase, kad jis nežalotų vidaus organų, ir gaunasi rutuliukas), todėl natūralaus ūdo gamtoje tiek net nebūtų, kad patenkintų visų pasaulio kvapo maniakų poreikius. Ypač kai ūdo pamišimas peržengė Artimųjų rytų ir Afrikos ribas, kur jis anksčiau buvo koncentruotas (smilkalai yra būtent tose kultūrose plačiai naudojami, o pas mus, šiaurėje, jie yra tik bažnyčių reikalas).

Ralph Lauren – Polo Supreme Oud

Šie kvepalai, „Ralph Lauren – Polo Supreme Oud“, yra iš Amerikos mados namų „Ralph Lauren“, o jų kūrėjas yra marokietis, mokęsis Prancūzijoje, o paskui kūręs daugiausiai amerikietiškų mados namų kvapus, Carlos Benaim. Jam priklauso tokie epiniai kūriniai, kaip tų pačių mados namų „Polo Ralph Lauren“ (tai buvo pirmoji mano kvepalų apžvalga, parašyta DELFI: https://www.delfi.lt/stilius/vyrams/uzkalnis-keicia-profesija-nuo-siol-diktuos-ir-kuo-kvepintis.d?id=79678499), žalias buteliukas, tapes Amerikos ir pinigų kvapo ikona, “Calvin Klein – Eternity for Men” ir nepelnytai retai pastebimi “Ralph Lauren – Polo Blue”, kur nuostabiai susimaišė tokios retenybės, kaip agurkas ir melionas. Reikės ir apie juos kada nors parašyti.

Šiandien tačiau rašau apie „Ralph Lauren – Polo Supreme Oud“. Lietuvoje juos galima nusipirkti maždaug už 70 EUR. Aš juos prisijaukinau ne iš karto, nes iš pradžių jie man atrodė pernelyg tiesmuki, linijiniai ir popsiniai: jeigu kalbam apie seksą bažnyčioje, čia buvo daugiau sekso, negu bažnyčios. Iš tikrųjų bažnyčios buvo vos užuomina, kaip koks kryželis ir Dievo motinos paveikslas virš dvigulės lovos Italijos kaimo viešbutyje. Kad nukryžiuotasis stebėtų, ką ten daro pora ant tos lovos, ir kad pora prisimintų, kad Jėzus juos stebi.

Taip man bent jau susišvietė, kai juos nusipirkau 2015 metų pabaigoje, vos šiems kvepalams pasirodžius rinkoje (pirkau, nes kodėl nepirkti, jei galima nusipirkti, ir čia visada teisinga strategija, jei norite likti metų pabaigoje su kuo mažiau pinigų kišenėje).

Kvapas atsiveria senos vaistinės kvapu (aprašyme nurodyti rausvieji pipirai ir cinamonas). Cinamonui neleidžiama įsivažiuoti ir dominuoti, nes viską valdo būtent ūdas, tas nepamirštamas ir valdantis kvapnių dūmų ir Dievo kvapas, tačiau čia cinamonas jį kiek pasaldina ir padaro labiau geidulingu, ir paverčia islamišką čadrą nėriniuotais apatiniais, jeigu suprantate, ką čia noriu pasakyti.

Kvapo bazėje – vetyveris ir paragvajinis tvaras, toks medis iš pietų Amerikos, kurį ispaniškai vadina „palo santo“, tai yra, šventasis medis. Jis suteikia nebe smilkalų, bet kieto medžio pagrindą. Tai sunkus bažnyčios suolas, nupoliruotas jaunų moterų suknelėmis pridengtų kūnų, kai jos per mišias šiltą sekmadienį klauso vargonų ir pamokslo, o galvoja visai apie ką kitą. Vetyveris - tai švelnus, bet atkaklus muilo kvapas, kuriuo jos tuos savo kūnus prausia prieš bažnyčią.

***
Andrius Užkalnis rašo apie kvepalus ir maistą portale www.laukineszasys.com

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)