Kažkada skridau iš Londono į Zalcburgą su keliautojais, kurie vienai nakčiai skraidydavo bet kur, kad tik daugiau priskraidytų mylių lėktuvais ir susirinktų daugiau taškų (ne iš karmos, o iš oro linijų).

Zalcburge užsisakėme istorinį viešbutį prie Mocarto gimtojo namo, bet atvykus paaiškėjo, kad viešbutis supainiojo daugelį rezervacijų ir jis perpildytas ir kambarių mums nėra, todėl man ir kai kuriems keliautojams pasiūlė persikelti į kitą to paties tinklo viešbutį, kur davė trigubai geresnius apartamentus ir dar 20 tūkstančių viešbučio lojalumo taškų, kaip atsiprašymą (normaliai ten būčiau gavęs 500 taškų).

Ir dar knygą apie tą istorinį viešbutį, kuriame negavau tąsyk apsistoti. Apie tai pasakoju, nes toje kelionėje oro uoste nusipirkau John Varvatos kvepalus, klasikinį variantą rudame buteliuke, ir jie puikiai kvepėjo sandalmedžio ir prieskonių mišiniu, ir prisimenu, kaip uosčiau juos tose apartmentuose po sočios Vienos pjausnių vakarienės (Wienerschnitzel). Zalcburge buvo nuostabus prieškalėdinis laikas, papuošta eglutė ir visa nuotaika. Tai buvo gal beveik prieš dešimtmetį.

Dabar prieš keletą metų, atskridus naujųjų švęsti į Čikagą (nes o kodėl gi ne – vis geriau, negu Vilniaus Katedros aikštėje butelius daužyti), vienoje didelėje parduotuvėje reklamuotojas siūlė „John Varvatos Artisan Blu“, ypatingą leidimą, kuris nežmoniškai patiko: ne tik dėl fantastinio buteliuko apipintame mėlyname flakone, bet ir dėl paties aromato – žiemiško, šalto ir kartu švelniai prieskoninio. „Būtinai pirksiu“, pagalvojau, bet pamiršau.

Paskui išvažiavome į Kanadą, ir ten tų kvepalų niekur nebuvo pirkti. Paskui buvo vėl Amerika, bet Kalifornijoje ne tas galvoje buvo, paskui žiemą leidome Pietų Amerikoje, o ten su pirkiniais apskritai ne kas. Sunkiai jie gyvena, ne kvepalai ten galvoje, jie krizėmis, perversmais ir bankrotais smaginasi.

Ir pagaliau vėl prisiminiau apie šį kvapą, kai buvau Colorado Springs mieste, Kolorado valstijoje, ir patikrinęs radau vieną parduotuvę, kuri juos siūlė, ir važiavau per miestą, ir juos nusipirkau už papiktintą kainą, daugiau nei pusantro šimto dolerių, ir buvau laimingas juos gavęs. Ironija buvo tokia, kad, grįžęs į Lietuvą, tuos kvepalus radau internete už 40 EUR. Ir taip, tai tie patys originalieji kvepalai (jų neklastoja, nes padaryti patį flakoną amatininkų sąlygomis nelabai gautųsi, arba kainuotų beprotiškai brangiai iš pramoninio gamintojo, nebent užsakinėtum šimtus tūkstančių).

Vis dar manote, kad Lietuvoje pardavinėja prastesnius kvepalus, negu Vakaruose? Klystate. Tai bobučių pasaka, kaip ir tai, kad skiepai sukelia autizmą. Skalbimo miltelius pas mus tikrai blogesnius pardavinėja, ir skustuvus, ir dar daug ką, bet kvepalai yra identiški. Kodėl? Gaminti ir pilstyti skirtingas kokybes brangiau kainuotų, nes kvepaluose pati esencija yra juokingai pigi.

Tai ką tie kvepalai iš Macy's parduotuvės Colorado Springs? 2016 metais sukurtas ir žiemos šventėms pristatytas aromatas yra sukurtas Rodrigo Flores-Roux, meksikiečių kilmės parfumerio, išsimokslinusio ir dirbančio Prancūzijoje ir kuriančio kvapas tokiems vardams, kaip Elizabeth Arden, Donna Karan, Calvin Klein ir Tom Ford (čia jeigu jums įdomu).

Kvapas – kaip pūkštelėjimas į gaivų baseino arba jūros vandenį, įkaitus po karšta tropikų saule. Tai svaiginanti, puiki vasara, kai vėjas išpučia iš galvos visas blogas mintis kur nors prie Viduržemio jūros.

Kaip tai pasiekiama? Viršuje kartieji apelsinai (tų kraštų kvapas dominuojantis kvapas), bazilikas, levanda ir dar citruso – bergamotės. Paskui atsiveria šiek tiek gėlių, bet ne per daug, kad nebūtų per saldu – apelsinmedžių žiedai ir snaputis. Ir tada didelis, tvirtas, ilgalaikis pagrindas: kedras, pušis, pačiuliai ir pistacijų riešutmedžio sakai. Riešutmedis, kaip ir slyvamedis, nuostabiai kvepia.

Tai nėra revoliucinis kvapas: šalto vandens pojūtis buvo kurtas ir anksčiau, užvis labiausiai pasauliniame bestseleryje „Davidoff Cool Water“, kuris parduodamas dešimtmečiais ir nenusibosta, tačiau senasis „vėsaus vandens“ kvapas yra kiek sintetinis ir aštriais kampais, o šis – kibirkščiuoja ir tviska, kaip saulės zuikučiai dideliame baseine prie vilos Italijoje tarp kiparisų ir kvapnių rozmarino krūmų. Dar niekada nebuvo taip gerai kvepaluose parodyta ideali vasara.