Kam: jei mokate pasirišti kaklaraištį pusės Vindzoro mazgu, jei žinote, kad juodos kojinės yra vienintelės, kurias gali mautis vyras, jei žinote, ką reiškia įlipus į lėktuvą, pasukti kairėn, jūsų nesuglumins šitie kvepalai. Kažkada priskirti vyrams, jie nuostabiai lengvai bus dėvimi moterų: šie kvepalai yra kaip puikiai suderintas muzikos instrumentas. Nekreipkite dėmesio į tai, kad italų kalba „per uomo“ reiškia „vyrams“. Tai buvo laikai, kai kvepalai buvo skirstomi į vyriškus ir moteriškus.
Trūkumas: šiandien jie parduodami labai nebrangiai, todėl juos gali nusipirkti bet kas. Juos galima nusipirkti ir už 30 EUR Lietuvoje. Tačiau ar tai trūkumas? Žmonės be skonio tikrai jo nepirks. Daugelis gal net bus išsigandę, nes kvapas yra toks raumeningas, žiebiantis lyg elektra, kad kai kas turbūt paprašys „ko nors subtilesnio“.
Metai: 1984.
Kvapas: bergamotė (tokia citrina) viršuje, paskui – gėlės (snaputis, angliškai „geranium“) ir gal šiek tiek anyžių, bet tikrasis smūgis yra pagrindas: begalinis, besitęsiantis, amžinas pačiulis. Jį šiek tiek palaiko senos balno odos kvapas su medžiu. Pačiulio čia taip daug, lyg būtų suvažiavę visi pasaulio apsirūkę hipiai, ir ta hipių žolė driektųsi iki horizonto. Jokiuose kituose kvepaluose nėra tiek daug šios saldžios žolės, nebent Givenchy Gentleman (mes kada nors prieisime ir prie šio kvapo, turėkite kantrybės).
Šis kvapas yra unikalus tuo, kad jis yra iš esmės saldus, bet patiks net ir tiems, kas sako, kad nemėgsta saldaus kvapo (tie žmonės, kurie sako, kad nemėgsta saldaus kvapo, dažniausiai nori pasakyti, kad jiems nepatinka banalios rožės ir vanilės kombinacijos su akacijų medumi). Aramis – Tuscany per Uomo yra saldumas žmonėms, kuriems nepatinka saldumas. Jis toks keistas, kad jo net neišeina pavadinti saldžiu. Tai saldumas, pereinantis į besitęsiantį sūrumą, kaip tie žvejų tinklai, jūržolės ir degutu išteptos valtys Italijos pajūrio miestelyje.
Tai yra vasaros karštis ir šiltas, šiltas vasaras Kalabrijoje arba Sicilijoje, nepaisant to, kad kvepalai pavadinti „Tuscany“ (Toskana). Praeityje jie turėjo dar vieną pavadinimą, skirtą kai kurioms rinkoms: „Etruscan“ (Etruskas). Tai buvo vieni nedaugelio kvepalų, turėjusių du pavadinimus.
Nors kvepalai priklauso „Aramis“, amerikiečių parfumerijos namams, jie buvo sukurti Florencijoje, Toskanos sostinėje, ir yra itališki iki kaulų smegenų (nors pačioje Italijoje jie nėra ir niekada nebuvo itin populiarūs). Tai yra daugiau amerikietiška Italijos idėja negu pačių italų supratimas apie save. Tai brangios atostogos Italijoje, vila su baseinu, saulėlydžiai, prabangūs itališki sportiniai automobiliai, elegantiški paplūdimiai ir vakarienės lauke, tarp citrinmedžių, kur susirenka visa šeima. Tai kvapnios pajūrio pušys ir pojūčiai tokie stiprūs, kad atrodo tyčia sukurti, kone dirbtiniai. Jie – kaip įdegusi jūsų moters oda, kurią norisi priliesti lūpomis.
Šie kvepalai yra kaip jausmas, atvykus į Italiją ir vakare atvažiavus į savo vilą, pastačius automobilį, išsikrausčius daiktus ir einant vakarieniauti, kai jau leidžiasi saulė, kai eini miesteliu vakarieniauti tarp senų pilkų akmenų, alsuojančių karščiu, ir įeini pro bet kurias atviras duris, ir ten jautiesi laukiamas, mylimas ir gerbiamas.
---
Andrius Užkalnis rašo apie restoranus ir kvepalus portale DELFI ir tinklalapyje www.laukineszasys.com
