Ir jei gerai pagalvosite, visa tai reiškia, kad pademonstruoti savo turimo daikto amžių nebėra toks jau blogas dalykas.

Pasvarstykite patys – viena, pademonstruojate stabilumą, kuris aplinkos eklektikos fone visada atrodys svariau. Antra, pademonstruojate išrankumą, t.y., gebėjimą išsirinkti tokius daiktus, kurie yra vertingi nepriklausomai nuo epochos užgaidų. Trečia, nedalyvaujate konsumerizmo psichozėje, ypač, jei dar pats suvokiate, kaip ji veikia, o gal net pats ją ir užkuriate... Ketvirta, akivaizdžiai pademonstruojate, kad Jums nereikia niekam nieko įrodinėti ir žmonės šneka apie Jus, o ne Jūs – apie juos.

Kiekvienas mūsų turime daiktų, kurie, plebėjų akimis, yra nusidėvėję. Ypač drabužių – marškinių nusitrynusiais rankovių ar apykaklės kraštais, kelnių – apspurusiais kraštais (ne džinsų, nes tikras miestietis džinsų, tų darbo bičių drabužio nenešioja). Tai drabužiai, kuriuos mes skalbiame mažiausiai 44 kartus per kalendorinius metus.

Pamenate netgi madą, kai visi pasaulio dizaineriai kūrė „pasendintus“ ar suplėšytus drabužius? Kur jie šiandien, tie Jūsų įsigyti „madingai apiplėšyti“ drabužėliai? Paslėpti spintose arba jau išmesti? Kartu su sunkiai uždirbtais pinigais ir jaunyste?

O daug kas juk savo drabužius vilki nepriklausomai nuo mados. Vilki dažnai, ir vilki mielai. Ir niekada nėra jokio reikalo tų apspurusių kutų nukarpyti, o marškinius mesti į šiukšlių dėžę (žinoma, nebūtina jų vilktis einant į verslo susitikimus, bet tai žino kiekvienas iš mūsų).

Atkreipkite dėmesį į pagrindinį vyriško ir moterško požiūrių į aprangą skirtumą. Moterys visada nori nešioti drabužius, kurie atrodo nauji (su toli siekiančiais stereotipais „niekada neužsivilkti tos pačios suknelės antrą kartą“). Vyrai, atvirkščiai, visada nori, kad jų drabužiai atrodytų jau truputį panešioti (ne nunešioti, bet patogiai apnešioti). Kodėl? Nes moterys savo prigimtimi yra „drugeliai“, traukiantys dėmesį ir garantuojantys „šviežumą“, gi vyrai savo prigimtimi yra „medžiotojai“, „statybininkai“, „kariai“, todėl ir jų apranga atitinkamai turi būti patogi bei praktiška.

Kiekvienas mūsų turime kelnių ar marškinių, kurie išties yra gerokai panešioti. Tačiau tie drabužiai yra neabejotinai minkštesni nei nauji, yra patogesni nei nauji, ir, kas svarbiausia, yra artimesni nei bet kurie kiti nauji drabužiai.

Be to, tai marškiniai ir kelnės su istorija, kelnės, buvusios ant mūsų ir šalia mūsų įvairiausiomis aplinkybėmis ir niekada neišdavusios. Jos užfiksuotos šimtuose nuotraukų, tuzinuose atsiminimų. Jos brangios, tiesiogine ir perkeltine prasme. Mes galime iškart nusipirkti dešimt porų naujų kelnių, bet kam jų tiek daug reikia? Argi mes jas visas užsivilksime iškart? O juk vis tiek senos mieliau guli prie kūno.

Svarbiausia bet kurioje aprangoje visada yra patu asmenybė. Ir patikėkite, išlavinta turtingo žmogaus akis apspurusiuose kelnių ar marškinių rankovių kraštuose išsyk pažins savą žmogų, ne naujoką. Tokį, kuriam nieko niekam niekada nereikia įrodinėti.

Vyras
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)