Dažnai manoma, kad kelnės nėra ypač svarbi aprangos detalė, be to, nuolat pridengiama švarko skvernų.
Norvegų kompozitorius Henrikas Ibsenas, garsėjęs darbingumu netgi tvirtino, kad „nebūtina mautis savo geriausių kelnių einant į kovą už laisvę ir tiesą“. Tačiau išmintingas džentelmenas suvokia, kad kažkuriuo dienos ar vakaro metu jis užsinorės nusivilkti švarką, pasiraitoti marškinių rankoves ir atsipalaiduoti arba imtis rimtesnių reikalų.
Jis taip pat žino, kad anksčiau ar vėliau vakare savo švarku reikės pridengti sužvarbusios moters pečius. Tada jo kelnės bus puikiai matomos visam pasauliui. Ir tik tada suvokiame, kad gražios medžiaginės kelnės yra gražesnės už džinsus. Tik tada ir suvokiame, kad kartais reikia aplankyti savo siuvėją arba cheminę valyklą...
Tačiau yra 22 taisyklės, kurios padės išvengti tokių nesusipratimų.
1. Kelnės turi būti švarios
Ar kada pagalvojote, kiek naujų kelnių įsigyjate kiekvienais metais? Statistika neįkvepianti – lietuvių vyrai per metus įsigyja vos vieną porą naujų kelnių (neskaičiuojant įsigyjamų dėvėtų drabužių parduotuvėse). Apatinės kelnaitės? Gėda net ir sakyti – lietuvių vyrai jas skalbia ar plauna vos kartą per savaitę. Kiek kartų skalbiate ar nešate į cheminę valyklą savo viršutines? Statistika tai nutyli, todėl tebūnie Jūsų sąžinė Jums geriausias teisėjas.
2. Kelnės visada turi būti tamsesnės už marškinius
Bet nebūtinai už švarką.
3. Kelnės visada turi būti užsagstytos
Kalba net ne apie klyno sagas. Kiekvienų gerų kelnių vidinėje pusėje esama sagų, kurios tvirtina audinio siluetą ir atlieka stabilizatoriaus vaidmenį. Apatinėse kelnaitėse sagos taip pat prisiuvamos ne vien dėl grožio – ten viskas turi būti stabilu ir apsaugota.
4. Apatinės kelnaitės turi derėti su viršutinėmis kelnėmis
Didelių šeimyninių „triusikų“ kraštai pernelyg aptemptose kelnėse gali sukurti nepageidaujamus „kalnelius“ ant šlaunų. Atsižvelkite į tai kitą kartą derindamas savo aprangą. Pirkdamas ar matuodamasis naujas kelnes, dėvėkite tuos apatinius, kuriuos nešiojate dažniausiai.
5. Kelnės neturi būti aptemptos
Neapgaudinėkite savęs pirkdamas mažesnio juosmens kelnes nei derėtų. Nemeluokite nei sau, nei siuvėjui. Kiekvienas džentelmenas žino, kad po sočių pietų pernelyg aptemptą švarką galima atsisagstyti. Pernelyg aptemptų kelnių – ne. Pažvelkite į save kritišku žvilgsniu veidrodyje. Pūpsantys kalneliai kelnių priekyje neatrodo pernelyg estetiškai, ar ne? Atminkite – aptemtas kelnes gali nešioti tik tie vyrai, kurie jas išties gali nešioti.
6. Kelnės turi būti švelnios
Iš vaikystės mus lydintis „šitos kelnės graužia“ kompleksas jau turėjo seniai pasilikti praeityje – ne tam kentėjome, kad ir vėl kentėtumėme sulaukę brandaus amžiaus, kai patys išlaikome save, savo šeimas ir savo vaikus, kurių eilė dabar kentėti.
7. Visada nešiokite kelnes
Kodėl enkavedistai ir gestapininkai mėgdavo išrengti tardomuosius nuogais? Nes nėra labiau žeminančios vyrui būsenos, kaip stovėti visiškai nuogam prieš kažką. Ar nešate šiukšles į savo laiptinės konteinerį, ar išeinate į balkoną parūkyti, bet kurioje savo teritorijoje jausitės kur kas vyriškesniu, jei mūvėsite kelnes.
8. Kelnės visada turi būti su diržu
Tik būdamas absoliučiai įsitikinęs, kad jo pilvas nekaros virš juosmens, džentelmenas pasiduoda pagundai nešioti kelnes be diržo. Jei esate ar norite pasirodyti ultramadingas, į Jus visada atkreips dėmesį, jei kelnes susijuosite ne diržu, o kaklaraiščiu. Taip susijuosęs vaikščiojo garsus pokario Holivudo šokėjas Fredas Astaire. Tiesa, tokia kombinacija atrodė gerai tik todėl, kad jos niekas kitas nenešiojo. Žinoma, dar reikėjo būti tokia žvaigžde.
9. Kelnės turi atrodyti gražiai
Net pačių geriausių pasaulyje kelnių formą ir siluetą galima greitai sugadinti prisikišus į kišenes įvairiausių nereikalingų daiktų.
10. Trumpos kelnės rodo nepakankamą protinę brandą
Išminčiai tebetvirtina: „visada elkis ne pagal savo amžių, o pagal kelnių ilgį“. Trumpos, karančios kelnės, kokias mūvėjo Michaelas Jacksonas (plačios, su baltomis kojinėmis ir lakuotais batais), kulkšnis atidengiančios juodos „dūdelės“ su smailianosiais batais, kokias nešiojo „bitlai“, ryškios spalvotos (taip vadinamos „go-to-hell“ kelnės) su ryškiomis spalvotomis kojinėmis ir storapadžiais batais bei ilgaskverniais švarkais, kokiomis didžiavosi penktojo dešimtmečio Anglijos „tedžiai“ bei sovietiniai „stileivos“ gerai atrodys kokiame nors teminiame vakarėlyje, tačiau visada blogai atrodys bet kuriame biure.
Stovint visu ūgiu, kelnės turi dengti kojines. Juolab, kad ilgos ir tiesios kelnės daro kojas vizualiai ilgesnes, o trumpas – storesnes.
11. Kelnių atvartai yra vyriška klasika
Kelnių atvartai atsirado XIX amžiuje, kai anglų džentelmenai norėjo parodyti, kad jie laiką leidžia užmiestyje (vadinasi, sveikai ir aktyviai sportuodami), nors mada kilo po to, kai Anglijos karalius Edwardas VII užmiršo nusiraitoti kelnių galus po pasivaikščiojimo po šlapią pievą, ir aplinkiniai tai palaikė nauja mada. Ir reiškė jie tai, kad ten, kur būnate, yra purvo, per kurį reikia bristi, vadinasi, pasilenkti kelnių galus.
Tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sunku įsivaizduoti, kad kuris nors save gerbiantis ponas nenešiotų kelnių su tokiais atvartais (dažnai netgi prisiūtais, o ne atlenktais), tačiau, karui prasidėjus, Anglijoje, pradėjus riboti medžiagų naudojimą, atvartai buvo uždrausti. Nuo to laiko vyrai pradėjo leisti sau atvartų ir nebenešioti.
Šiais laikais dažnas mano, kad kelnės su atvartais apačioje dvelkia senove ir yra tiesiog nemadinga. Tačiau kelnės su atvartais visada atrodys labiau „išbaigtos“ ir „klasikinės“ („klasikinis“ atvartų plotis – 3 cm), nors sprendimas tokias nešioti ar ne – tik asmeninio skonio reikalas. Tačiau žemesnio ūgio vyrams būtina atminti, kad atvartai vizualiai mažina kojos ilgį, o kelnės be atvartų visada atrodo ilgesnės. Jei siuvatės tokias kelnes, prašykite siuvėjo, kad atvartas būtų šiek tiek platesnis kulno pusėje, kad geriau paslėptų kojinę.
12. Kelnių klostės visada suteikia daugiau judėjimo laisvės
Įsiuvai (kitaip vadinami klostėmis) ties kelnių juosmeniu gali būti jau nebemadingi, tačiau jie niekada nebus nestilingi ar nereikalingi. Iš esmės klostės mūsų kelnėse atsirado palyginti neseniai. Prieš 50 metų kelnės be įsiuvo priekyje buvo norma, nes tais laikais žmonės buvo liekni ir tiesūs, juoba ir medžiagos nebuvo labai tamprios. Angliškos kelnės buvo siuvamos aukštu juosmeniu ir buvo skirtos nešioti su petnešomis.
Tačiau pasauliui perėjus prie „itališko“ ir „amerikietiško“ fasono kelnių žemu juosmeniu, pradėta juostis diržais, ir taip atsirado pirmosios klostės kelnių priekyje. Tarp 1970-ųjų ir 1980-ųjų įsiuvai išpopuliarėjo kartu su „apdribusių“ ar platesnių drabužių fasonu, tačiau, laimei, toks „maišo siluetas“ netruko užleisti kelio labiau struktūrizuotam vyro aprangos vaizdui.
Mat, nors klostės (dvi ar keturios) ir suteikia daugiau judėjimo ir manevro laisvės kiekvieno vyro užpakaliui, įrėmina jo siluetą ir paslepia didesnį pilvą bei storesnes šlaunis, tuo pačiu jos vis dėlto vizualiai storina juosmenį. Žinoma, daugeliu atvejų užpakalį, ypač, didelį reikia slėpti. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vyrų vis tiek perka sau kelnes bent vienu dydžiu mažesnes, nei derėtų, klostės visada suteikia galimybę šitą nesusipratimą ištaisyti.
Tačiau vyras, mūvintis kelnės su įsiuvais visada atrodo šiek tiek senesnis ir konservatyvesnis, gal net ne toks madingas (prancūzai klostes taip ir vadina „senelio ženklas“). Juolab vyresniems tos klostės ir yra skirtos. Todėl tiesios kelnės be klosčių visada geriau atrodys ant jauno žmogaus, o su įsiuvais – ant vyresnio, tačiau, kad ir kas tokias kelnes bemūvėtų, prie klosčių visada būtinas švarkas – kad paslėptų išplėstą juosmenį.
13. Kostiuminės kelnės nusipelno turėti kantą
Tokį aštrų, kad ant jo nutūpusi musė persipjautų per pusę. Tegu nelenda prie itin tvarkingai atrodančio vyriškio. Standžios medžiagos kelnės su klostėmis privalo turėti kantą ir užpakalinėje pusėje – taip jos visada atrodys dar tvarkingiau. Be to, tik kantas gali suformuoti gražiai atrodantį „lūžį“ kelnių apačioje.
14. Kelnių markė neturi būti demonstruojama
Žmogui pagarbą pelno ne drabužių etiketės, o jo laikysena ir elgesys. Apatinės kelnaitės ir yra vadinamos apatinėmis, kad būtų paslėptos nuo pašalinių akių. Pižonai ir hiphoperiai demonstruoja kelnių etiketes bei apatines kelnaites, nešiodami nukarusius drabužius. Mes – ne jie, todėl ir ši mada – ne mums.
15. Negalima nešioti kelnių su kurios nors valstybės vėliava
Kadaise, kai Izraelis 1967 metais nugalėjo sovietų remiamas arabų šalys, socialistinio bloko studentų tarpe buvo madinga nešioti kelnaites su Dovydo žvaigžde, išreiškiant intymų solidarumą su laisvę mylinčiais sionistais – šiais laikais tokį politinį nekorektiškumą būtų sunku įsivaizduoti.
JAV vėliava ant džinsų kišenės ar neva iš Didžiosios Britanijos vėliavos pasiūtos kelnaitės šiandien niekam nieko nebereiškia – civilizuotas pasaulis yra abejingas nacionalizmui. Pagalvokite apie vienspalvius sprendimus – italai nešioja raudonas kelnaites, argentiniečiai teikia pirmenybę purpurinėms, o Venesueloje ir Peru vaikinai Naujų Metų išvakarėse mūvi geltonos spalvos trumpikes, nes būtent tokia spalva jų manymu atneša sėkmę. Būkite paprastesnis – genialumas slypi paprastume.
16. Chaki spalvos kelnės yra universalios
1848 metais Indijoje britų armijos generolas Lumsdenas įsakė savo kareiviams persidažyti uniformas kavos, kario miltelių ir šilkmedžio sulčių mišiniu, išgaunant tokią spalvą „chaki“, kuri vietine Hindu kalba reiškė „dulkės“. Iki mūsų dienų „chaki“ įsigalėjo visose aprangos detalėse dėl vienos paprastos ir unikalios savybės – ji nerėžia akies, bet gali pagyvinti bet kurią aprangą. Su „chaki“ kelnėmis gali dėvėti juodos ar baltos spalvos drabužius, tinka bet kuris.
„Chaki“ spalvos kelnės tinka mūvėti užmiesčio klubuose, kokteilių vakarėliuose bei darbe (klaidingai manoma, kad tai tik vidutinės grandies vadybininkų kelnės). „Chaki“ yra kasdienio ir laisvalaikio stiliaus spalva, todėl šios spalvos kelnės neturi būti lyginamos. Atsižvelgiant į jų karinę kilmę, jos turi būti laisvos, pageidautina, kad ir be klosčių, nors su „lūžiu“ apačioje jos visada atrodys kiek iškilmingiau, nei trumpos.
17. Žinokite, kokiai progai tinka vienos ar kitos kelnės
Velvetinės puikiai atrodys medžioklėje ar palaikant pralaiminčią Lietuvos futbolo rinktinę stadione. Flanelinės kelnės tinka mautis einant į teatrą ar prabangų restoraną, tačiau jos visada sendina nešiotoją.
„Chaki“, velvetinės ir džinsai – bet kuriam savaitgaliui. Kostiuminės – tik į darbą. Ir niekada, jokiomis aplinkybėmis kelnių galai nėra kišami į kojines ar batus, žinoma, jei nesate kareivis. Nebent likimas Jus atbloškė ant tirpstančio ežero ledo poledinei žūklei, ir susikišti kelnes į batus yra vienintelis būdas siekiant jas išsaugoti.
18. Kelnių negalima dovanoti
Uždrauskite savo artimiesiems pirkti Jums dovanų kelnes ir ypač apatines kelnaites. Tai intymu ir asmeniška.
19. Ieškokite stebuklingų kelnių
Technologijos yra visagalės. „Kvėpuojančios kelnės“, „masažuojančios kelnės“, „optimalaus aptempimo kelnės“ – pasaulyje jos egzistuoja. Gal ta vienintelė pora kelnių, kurią įsigyjate per metus, ir bus tokia?
20. Plačias kelnes nešioja tik matrosai
O taip pat Pietų Amerikos banditai ir Pietryčių Azijos juodadarbiai. Taip pat karikatūriški aštuntojo dešimtmečio „disco“ šokėjai, nes plačios kelnės visada simbolizavo didesnę judėjimo laisvę – kai reikia daug dirbti lauke ar šokių aikštelėje. Tik po Pirmojo pasaulinio karo, džiaugiantis laisve pasirinkti drabužius ir norimą jų kiekį, apie 1920 metus Oksfordo universitete atsirado „maišinės kelnės“, kurių klešnių plotis siekė net septyniasdešimt centimetrų. Įsivaizduokite save, mūvinčias tokias. Pasijuokime kartu.
Tiesiog atminkite, kad istoriškai vyrų kelnės visada buvo siauros, visų pirma dėl to, kad buvo siuvamos pagal bridžių ir šilkinių kojinių liniją, antra, dėl raiteliams patogaus silueto.
21. Galife kelnės tinka visiems
Pavadinimą tokio fasono kelnėms suteikė Prancūzijos armijos generolas Gastonas Galliffetas (1830-1909), labiausiai išgarsėjęs savo žiauriomis represijomis prieš Paryžiaus Komunos kūrėjus. 1870-71 metų Prancūzijos-Prūsijos karo metu jis buvo sužeistas į dubenį, dėl ko visą likusį gyvenimą vaikščiojo persikreipęs. Tais laikais kavaleristai nešiojo aptemptas kelnes, o generolas veržėsi atgal į mūšį, todėl specialiai jam ir buvo pasiūtos kelnės su plačiu juosmeniu ir šlaunimis, tačiau susiaurintos nuo kelių žemyn pagal to laikmečio reikalavimus.
Toks „galifė“ fasonas prigijo beveik viso pasaulio armijose, nes šios kelnės turi vieną ypatingą savybę – jos gerai atrodo ant bet kurio žmogaus: tiek aukšto, tiek žemo, tiek lieso, tiek storo. Kitais žodžiais, „galifė“ bet kurią figūrą daro pakankamai proporcingą. Šiais laikais jas nešioja daugiausiai raiteliai. Jei pasiryšite jas nešioti ir Jūs, atminkite, prie jų būtini aukštaauliai batai.
22. Odinės kelnės tinka ne visiems
Odinės kelnės – ne vien rokerių privilegija, tačiau būtent rokeriai geriausiai atrodo, kai nešioja jas su juodais megztiniais ar glaustinėmis (jei taip vadinamos „bitlovkės“ ir „vodolazkės“). Odinės kelnės gerai atrodo ir su baltais marškiniais. Būtina atminti, kad prie tokių kelnių tinka tik aukštakulnė avalynė.
Pasinaudojęs proga, visgi norėčiau įspėti, su kuo negalima nešioti odinių kelnių. Jokių būdu ne su odine striuke ar švarku, tai ne tik banalu, bet ir pernelyg asocijuojasi su visuomenės dviprasmiškai vertinamais gėjais. Taip pat patartina pirkti tokias kelnes tik juodos arba rudos spalvos. Neeksperimentuokite kitomis spalvomis, nes tokios kelnės yra ilgaamžės, ir ką gali žinoti, gal būtent rytoj ir užgrius minimalizmo mada?
