„Gyvenime nebūtina dairytis į kraštutinumus ir stengtis siekti absoliutaus tvarumo. Mažos iniciatyvos ir veiksmai galiausiai sukuria didelius pokyčius“, – įsitikinusi Marija, su kuria apie tvarumą kalbėjosi TV3 laidos „Tvarumo istorijos“ vedėjas Vaidas Baumila.
Mados ekspertė Marija tvariu gyvenimo būdu susidomėjo dar prieš dešimtmetį, kai Lietuvoje daugeliui tvarumo sąvoka buvo menkai pažįstama. Šiandien šia tema informacijos daugėja – tai keičia ir viso pasaulio gyventojų, ir mūsų tautiečių prioritetus bei elgseną, rašoma pranešime spaudai.
Vis daugiau žmonių išsigrynina savo vertybes ir renkasi aplinkai draugiškesnius produktus bei paslaugas.
Kalbėdama apie tokias su tvarumu susijusias tendencijas, Marija laidoje pabrėžė, kad mada yra ne tik drabužiai, bet ir apskritai visas materialus paviršius – miestų architektūra, interjerai, apželdinimas, transporto priemonės, gyvenimo būdas, pramogos, kurias mes renkamės, gastronomija: „Viskas yra paremta tendencijų kūrimosi, vystymosi ir žlugimo procesais. Netgi sakyčiau, kad tvarumas yra pirmiausiai atsiradęs gastronomijos, o tik po to mados pasaulyje.“
Anot Marijos, ilgą laiką tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vyravo greitoji mada. Iš dalies ji leido daugeliui atrodyti stilingai, tačiau, kita vertus, panaikino žmonių unikalumą, kadangi visi tapo vienodi.
Vis dėlto pastaruoju metu vykstantys globalūs pokyčiai lemia žmonių norą grįžti prie išskirtinumo, kuris nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar naujus drabužius. Jeigu anksčiau dėvėti drabužiai žmonėms asocijavosi su nepritekliumi, šiandien vintažiniai drabužiai yra globali šio laikmečio tendencija – visiškas fenomenas. Asmeniškai pačiai Marijai, tai yra tiltas į istoriją – dėvėdama tokius daiktus ji jaučia visą jo istorinę galią ir išskirtinę kokybę.
Vieno iš bankų Tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas pritaria idėjai, kad norint gyventi tvariau, tikrai nebūtina turėti daug pinigų – užtenka atidžiau patyrinėti savo kasdienius veiksmus. Anot jo, tvarumas yra sąmoningas vartojimas. Kasdien atsakingai vartodami prekes, tausodami gamtos išteklius ir rinkdamiesi minimalistiškesnį gyvenimo būdą, ne tik tausojame aplinką, tačiau ir sutaupome.
O tam, kad vartojimą mažinančių įpročių rezultatas būtų akivaizdesnis, specialistas siūlo pamėginti sudaryti savo „šešėlinį“ mėnesio biudžetą: „Jeigu pagalvojate, kad jums kažko reikia, bet galiausiai nusprendžiate nepirkti, užrašuose pasižymėkite visų tų dalykų kainas. Mėnesio pabaigoje sudėsite visą sumą ir matysite, kiek iš tikrųjų sutaupėte.“
