„Teko apsilankyti pas kosmetologę, kuri internete skelbiasi teikianti hialurono injekcijos procedūras už mažesnę kainą savo namuose. Paslauga labai nusivyliau, nes ji buvo atlikta netinkamai, nesteriliai, specialistė net nežinojo, koks produktas mano atžvilgiu naudojamas, nesuteikė jokios informacijos apie šalutinius poveikius, kuriuos patyriau po procedūros, mano veidas buvo estetiškai sugadintas – sutriko veido mimikos, veidas iškrypo, pakito odos spalva.

Manau, kad kosmetelogė teikia paslaugas neturėdama reikiamo išsilavinimo. Norėčiau sužinoti, ar galima kaip nors sustabdyti tokius asmenis nuo tolesnio kitų asmenų žalojimo“,– plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė: „Skaitytojos atveju panašu, kad procedūros buvo atliktos asmens, neturinčio teisės aktų reikalaujamos kvalifikacijos ir licencijos. Prieš renkantis tokias procedūras, reikėtų prisiminti, kad botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik dermatovenerologas arba plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Dermatovenerologas privalo turėti medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pagal Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašą, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro, paslaugos privalo būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas. Pravartu žinoti, kad bendrosios praktikos slaugytojo ar kosmetologo kompetencijai tokių paslaugų atlikimas nėra priskirtinas.

Pagal LR CK 6.719 str. 1, 2 d. nuostatas, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Saugia paslauga gali būti laikoma tokia paslauga, kuri jos teikimo metu ar vėliau nekelia jokios rizikos arba kelia ne didesnę, negu leidžia teisės aktai. Tinkamos kokybės paslauga vadinama tokia paslauga, kurios savybės nėra blogesnės, nei nustatyta paslaugai taikomame techniniame reglamente ar paslaugų teikimo sutartyje.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skaitytojai buvo suteiktas netinkamos kokybės paslaugos, procedūra atlikta neturint tam reikiamos kvalifikacijos, licencijos ir dokumento, liudijančio veiklos sąlygų atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, ko pasekoje sukeliama didesnė rizika dėl galimų neigiamų pasekmių atsiradimo.

Fizinių ar juridinių asmenų, kitų įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint reikalingos licencijos ar leidimo yra neteisėta. Už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tokiems asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė, skiriant baudą nuo 600 iki 1140 eurų.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5-6 p. vartotojas turi teisę ne tik į pažeistų teisių gynimą, tačiau ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nepriklausomai turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado.“