Siuvimą iš pradžių metė
Vivienne Isabel Swire buvo vyriausia duktė tris vaikus auginančioje šeimoje. Ji gimė nedideliame Anglijos miestelyje. Įgijusi tipinį išsilavinimą, moteris įsidarbino vienoje Londono mokykloje. Tiesa, vieną semestrą ji mokėsi Harou meno mokykloje, tačiau ją metė, manydama, kad niekada nesugebės sėkmingai dirbti pasirinkusi kūrybinę profesiją. Visgi jau tuo metu ji trykšte tryško vidine energija, tik dar nežinojo, kaip ją panaudoti.
Po skyrybų su sutuoktiniu Dereku Westwoodu, Vivienne susipažino su vėlesniu savo partneriu Malcolmu McLarenu ir net 20 metų artimai su juo bičiuliavosi. Būtent santykiai su M. McLarenu, vėliau tapusiu legendinės pankroko grupės „Sex Pistols“ vadybininku, paskatino V. Westwood užsiimti siuvimu. Savarankiškai besidarbuodama, ji sugebėjo sukurti naują ir ypač savitą stilių. Kaip tik tuo metu Anglijoje plito pankų kultūra ir V. Westwood atsidūrė pačiame jos epicentre.
Iš pradžių V. Westwood pakerėjo 6-o dešimtmečio populiarus retro stilius, tačiau kurdama drabužius dizainerė jį savaip dekonstravo: gatavus apdarus ir senų laikų dindžiams pritinkančius kostiumus ji išardydavo, pakeisdavo, modifikuodavo, kelis kartus nukopijuodavo ir vėl susiūdavo. Ribos tarp mados, meno ir muzikos darėsi vis blankesnės. Drabužiai atrodė taip, it susiūti kaip pakliūva, be to, savadarbiai, kaip ir dera save gerbiančiam pankui. Būdingiausiais akcentais tapo atspausti užrašai ir piešiniai, latekso detalės, užtrauktukai, grandinės, kniedės ir žiogeliai. V. Westwood kuriama mada vis labiau traukė bohemos atstovus, įvairaus plauko autsaiderius ir aktyvistus.
Karjeros pradžia
Septintojo dešimtmečio viduryje jos parduotuvė buvo pavadinta „Too Fast To Live, Too Young To Die: (liet. „Per greitas gyventi, per jaunas mirti“) ir buvo įkvėpta 40-ųjų metų įtakos. 1974 m. parduotuvė buvo pervadinta „SEX“, o Vivienne susidomėjo odiniais ir seksualiais drabužiais. Kai kurie jos kūriniai su pornografiniais vaizdais netgi buvo uždrausti kaip pernelyg atviri. Dizainerės vardas ir jos drabužiai ėmė sklisti visoje Anglijoje.
1977 m. Vivienne pervadino savo butiką į „Seditionaries: Clothes for Heroes“. Taip ji dar labiau išreiškė savo opoziciją nusistovėjusiai tvarkai. Kai grupės „Sex Pistols“ hitas „God Save the Queen“ sulaukė pasaulinės sėkmės, Vivienne sukūrė savo garsiuosius marškinėlius su Anglijos karalienės veidu. 1981 m. Londone ji surengė savo pirmąjį mados šou, kurį pavadino „Piratai“. Šou buvo palankiai įvertintas kritikų, o Vivienne išsiveržė į priekį. Kiekvieną sezoną dizainerė savo pasirodymams rinkosi tam tikrą temą. 1982 m. ji pristatė kolekciją „Savage“, kuri buvo odė Laukiniams Vakarams ir Amerikos indėnų kultūrai.
1983 m. Vivienne ir Malcolmo santykiai nutrūko ir ji nusprendė pervadinti savo parduotuvę į „Pasaulio pabaiga“. Vis dėlto tai nesutrukdė jai toliau siekti savo tiklsų. Jos 1984-1985 m. rudens-žiemos kolekcija buvo pavadinta „Clint Eastwood“. Vėliau dizainerė pamėgo istorines inspiracijas ir kelis kartus prisiminė romantišką Viktorijos epochą – 1985 m. pavasario-vasaros kolekcijoje, pavadintoje „Mini-Crini“ dizainerė grįžo prie XVII a. Vestvudo aprangos.
Šlovė
Aštuntajame dešimtmetyje Vivienne Westwood stilius apsivertė aukštyn kojomis, dizainerė užvėrė duris pankų judėjimui ir atsidavė vadinamiesiems „pagoniškiems metams“. Tačiau ji ir toliau savo kūryba reiškė politines pažiūras, o kai 1989 m. buvo pasirinkta žurnalo „Tatler“ viršeliui, dizainerė imitavo Margaret Thatcher, kuri tuo metu buvo Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė, vilkėdama pačios Geležinės ledi dizainerės užsakytą kostiumėlį. Tais pačiais metais "WWD" žurnalistas Johnas Fairchildas ją išrinko tarp šešių geriausių pasaulio dizainerių. Devintajame dešimtmetyje, tokių supermodelių kaip Naomi Campbell ar Kate Moss eroje, Vivienne vėl pritaikė savo stilių, o karjeros viršūnėje dizainerė įkvėpimo semėsi iš XIX a. anglų ir prancūzų kostiumų. 1993 m. ji ištekėjo už dizaino studento Andreaso Kronthalerio, su kuriuo buvo iki mirties.
Dešimtasis dešimtmetis buvo labai svarbus Vivienne kūrybinėje karjeroje. Ji sukūrė pirmąją vyriškų drabužių kolekciją. Per 1993-1994 m. rudens-žiemos šou ji aprengė Naomi Campbell, kuri įsimintinai krito nuo 12 cm aukščio kulniukų. 1994-1995 m. rudens-žiemos kolekcijoje ji atnaujino lauko korsetus ir nustebino kritikus. Galiausiai 1995 m. pavasario-vasaros kolekcijoje, pavadintoje „Erotinės zonos“, ji pristatė supermodelį Kate Moss, imituojančią Mariją Antuanetę, besimėgaujančią šokoladiniais ledais.
Politinės pažiūros
Nuo 2000-ųjų Vivienne uoliai pasisakė už aplinkosaugą, bendradarbiaudama su nevyriausybine organizacija „Greenpeace“ kampanijoje „Išsaugokime Arktį“. Ji sukūrė grafinius marškinėlius, vaizduojančius širdies formos žemę, kurių visas pelnas buvo paaukotas „Greenpeace“ organizacijai. „Klimato kaita yra mano prioritetas, o ne mada", – 2014 m. ji sakė žurnalui „The Guardian“. Kitais metais per Londone surengtą demonstraciją prieš skalūnų dujų gavybą Vivienne pasirodė prie ministro pirmininko Davido Camerono biuro apsirengusi tanku.
Neabejotina, kad Vivienne sugebėjo primesti savo mados viziją, nepriklausomai nuo laikmečio ir tendencijų, išlikdama ištikima savo politiniams įsitikinimams ir savitam stiliui, dėl kurio ji trejus metus iš eilės pelnė „Metų britų dizainerės“ titulą.
Šiandien muziejaus kuratoriai itin atsargiai dėlioja jau istorija tapusius jos pankiškus marškinėlius. Tiesa paskutiniais savo gyvenimo metais dizainerei rūpėjo ne tik mada, bet ir aktualios klimato kaitos, žodžio laisvės, planetos išsaugojimo temos. Ir nors jos mados namai auga visame pasaulyje, pati Vivienne nebuvo tuo patenkinta – ji norėjo, kad žmonės vartotų mažiau, todėl bandė sustabdyti savo pačios kompanijos augimą, nes pasauliui tiesiog nereikia dar vienos parduotuvės.
