Projekto koordinatorių, dėstytojo dr. Edgaro Ščiglinsko (Vytauto Didžiojo universitetas) ir doc. dr. Rasos Levickaitės (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) teigimu, mados industrija pandemijos laikotarpiu tapo vienu iš labiausiai nukentėjusių verslo sektorių. Dėl šios priežasties daugybė mados namų turėjo ieškoti alternatyvių būdų, kaip pristatyti naujas drabužių kolekcijas. Skaitmeninė mada tapo viena iš išeičių, kurios aktualumą dar labiau paskatino Marko Zuckerbergo pristatyti vadinamosios metavisatos kūrimo planai. Tad vis dažniau girdima skaitmeninės mados sąvoka nebėra tokia jau futuristinė, kokia buvo vos prieš kelerius metus.
„Tikėtina, kad ateityje bus vis mažiau rūbų, gaminamų masiškai. Daugiau bus siekiama kurti ir pritaikyti juos individualiems poreikiams ar skoniui, suasmenintam išskirtinumui pasiekti, tad virtualių rūbų kūrimo sprendimai, galbūt sujungti su papildytosios realybės technologijomis, leis virtualiai išsirinkti, matuotis ir pirkti norimus drabužius realiose ir virtualiose parduotuvėse“, – teigia universitetų atstovai.
Pasak jų, aukštosios mados ženklai savo klientams jau kurį laiką siūlo skaitmeninius drabužių modelius. Tai reiškia, kad ateityje tokia praktika plėsis ir į kitas industrijos šakas, pasieks masinį vartojimą, todėl svarbu rengti specialistus, kurie galėtų dirbti naujoje realybėje.
„Sekdami pasaulinėmis tendencijomis pernai inicijavome ir Lietuvos dizainerių sukurtų kolekcijų perkėlimą į virtualiąją erdvę. Šis projektas leidžia ne tik prisidėti prie skaitmeninės mados plėtojimo, bet ir sudaro galimybę mūsų studentams prisiliesti prie modeliavimo technologijų, patirti realių iššūkių dirbant prie didelio projektinio darbo, ugdant komunikacijos komandoje ir sprendimų paieškos kylančioms problemoms kompetencijas, rezultatus vėliau pristatant patiems dizaineriams“, – sako projekto koordinatoriai.
Šiais metais prie iniciatyvos prisijungti sutikusios garsios dizainerės R. Juškevičienės teigimu, įsitraukti į inovacijas ir pamatyti savo kolekciją skaitmeninėje erdvėje yra nepaprastai įdomu.
„Man smagu ir smalsu eksperimentuoti su jaunais žmonėmis. Neabejoju puikiu jų darbo rezultatu, o jei ir bus netikėtų posūkių – vis tiek manau, kad tokie edukaciniai projektai ne tik plečia akiratį, bet ir padeda žmogui augti, tobulėti, išmokti matyti visumą, siekti užsibrėžto tikslo“, – tikino dizainerė R. Juškevičienė ir pridūrė, kad šiais laikais skaitmeninės technologijos madoje tampa vis svarbesnės ir dėl tvarumo, nes drabužių kūrimo procese pirminiai rūbų modeliai gali būti kuriami virtualūs ir tik užbaigus jų dizainą siuvami jau ir realūs. Taip tausojamos ir medžiagas, ir laikas.
Perkeliant R. Juškevičienės kolekciją į virtualiąją erdvę, bus naudojami trimačių rūbų ir 3D personažo maketų modeliavimo ir audinių simuliavimo įrankiai bei atvaizdavimo varikliai, kuriuose simuliuojami aplinkos apšvietimo modeliai paremti fizikiniais principais.
Pasak projekto koordinatorių, sukurto drabužio modeliui suskaitmeninti reikalingas bent vieno mėnesio laikotarpis. Tačiau jis gali kisti, nes viskas priklauso nuo modeliuojamo rūbo sudėtingumo, detalumo ir drabužio susiuvimo ypatumų.
Skaitmeninės mados projekto Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Mados industrijos ir Multimedijų ir interneto technologijų studijų programų dėstytojai ir studentų komandos naujausius rezultatus atskleis jau šių metų birželį, kai bus pristatoma R. Juškevičienės kapsulinės „transformerių“ kolekcijos skaitmeninė versija.
