2019 m. kūrybinė agentūra „Virtue“ ėmė siūlyti skaitmeninės mados idėją prekių ženklams. Ji kartu su skandinavų kompanija „Carlings“ sukūrė išparduotos kolekcijos skaitmeninę versiją, kuri buvo dovana influenceriams, kad šie tokiu būdu pareklamuotų idėją klientams, be to, norėta išbandyti instagrame mažiau sąnaudų reikalaujančią veiklą.
„Virtue“ kūrybinio direktoriaus Mortano Grubako teigimu, prekių ženklai susidomėjo – tiesa, ne tiek idėja pardavinėti skaitmeninius drabužius, kiek galimybe bendradarbiauti su influenceriais ir dykai nedalinti drabužių. Mažos įmonės buvo ypatingai patenkintos, kad nereikės siųsti influenceriams drabužių ir taip galės sutaupyti.
Pasak danų kompanijos „Han Kjobenhavn“ meno direktoriaus Thinho Petruso Nguyeno, „Han Kjobenhavn“ dar nedovanoja skaitmeninių pavyzdžių, tiesa, pasinaudojo papildytosios realybės (angl. augmented reality) filtrais reklamuoti būsimai juvelyrinių dirbinių kolekcijai. Pasak meno direktoriaus, tai – didelė sėkmė, kadangi gaminiai sulaukė dėmesio dar prieš pusmetį iki jų pagaminimo.
Tendencija populiarėja. Sausį „Farfetch“ tapo vienu pirmųjų didelių prekės ženklų, išbandžiusių skaitmeninius drabužius – nusiuntė influenceriams skaitmeninių drabužių, taip reklamuodami galimybę iš anksto užsisakyti įvairių prekės ženklų drabužių: „Balenciaga“, „Palm Angels“, „Khaite“, „Off-White“, Oscar de la Renta, „Dolce & Gabbana“, „Nanushka“, „Casablanca“ ir Nicholas Kirkwood.
Skaitmeninė mada paprastesnė, taip pat tvaresnė – nereikia siųsti influenceriams daiktų, o pats procesas gerokai spartesnis. Tiesa, 3D skaitmeniniai dvyniai nebūtinai yra kompanijos sukurtos prekės. Pasak T. P. Nguyeno, tuos skaitmeninius drabužius reikia kurti, kita vertus, technologijų milžinės („Facebook“, „Snapchat“, „Shopify ir kt.) daro skaitmeninius dalykus labiau prieinamus, tai – savotiškas spaudimas prekių ženklams juos kurti.
„Farfetch“ produktų inovavimo padalinio direktorės Carol Hilsum teigimu, jei nebūtų skaitmeninės mados, į fotosesijas reikėtų siųsti realius drabužius. Tai – kur kas paprastesnis būdas, juk kolekcijos gamybos pradžioje drabužių pasiūta nedaug arba nėra reikiamų dydžių, be skaitmeninių drabužių sudėtingiau išsiversti.
Kaip tai vyksta
„Farfetch“ su skaitmeninės mados platforma „DressX“ sukūrė skaitmeninių drabužių, o kartu su „Threedium“ skaitmenizavo aksesuarus ir taip sukūrė 20 vyriškų ir moteriškų drabužių ir aksesuarų iš išankstinio užsakymo kolekcijų.
Kiekvieną 3D vizualizaciją galima sukurti keliais būdais, pasakojo viena iš „DressX“ įkūrėjų Natalija Modenova. Skaitmeniniai failai – patogiausias būdas, bet galima skaitmenizuoti daiktus ir pagal nuotraukas ar skenuotus dokumentus. Kai influenceriai išsirinko patinkančius drabužius, „DressX“ komanda sukūrė skaitmeninius vaizdus, o influenceriai gavo nurodymų, kaip nusifotografuoti ir kaip pozuoti skaitmeniniams drabužiams. Vėliau „Farfetch“, „DressX“ ir influenceriai peržiūrėjo nuotraukas ir atliko koregavimus.
Išpublikavus nuotraukas, „Farfetch“ ir influenceriai atskleidė, kad drabužiai – skaitmeniniai. „Norėjome aiškiai informuoti apie šį kampanijos aspektą, – teigė C. Hilsum. – Buvo svarbu parodyti, kad drabužių nereikėjo siųsti, kad neteršėme aplinkos, mums nebuvo gėda apie tai kalbėti.“
Pasak T. P.Nguyeno, tai – būdas apžiūrėti produktus, apsieinant be didelio kiekio pavyzdžių siuntimo. Tai – supersumanus technologijų pasitelkimas.
Be abejo, šis metodas turi ir trūkumų – žiūrint į skaitmenines nuotraukas, sunku nuspėti, kaip juda medžiaga.
Adaptavimas vyksta lėtai
Keli prekės ženklai jau pardavinėja skaitmeninius drabužius ir tokiu būdu pristato kolekcijas, o norintys gražiai atrodyti – negaili šimtų eurų už skaitmeninius drabužius.
Kita vertus, daug kompanijų dar nesusigyveno su idėja siųsti dovanų skaitmeninius drabužius.
Laikas parodys, ar ši technologijų naujovė prigis. Vienos iš „DressX“ įkūrėjų Darijos Šapovalovos teigimu, „greičiausiai ateityje influenceriai galės rinktis – gauti skaitmeninių prekių ir pinigų arba skirtingas sumas už skaitmeninius ir realius drabužius.“
