Norint suprasti, ar papuošalas yra etiškas, pirmiausiai reikia įvertinti, ar jo gamybai panaudoti deimantai ir metalas yra iškasti sąžiningai – tai liudija gamintojų turimi sertifikatai. „Deimantų rinkoje šie dokumentai yra itin svarbūs – nesertifikuotos kasyklos pasižymi gaju dirbančių žmonių ir net vaikų išnaudojimu bei itin prastomis higienos, sveikatos priežiūros ir gyvenimo sąlygomis. Jose dažniausiai neatsakingai ardomas žemės paviršius ir didinamas užterštumas. Kai kur deimantų kasimo veiklos pajamos finansuoja net civilinius karus“, – pasakoja antros kartos juvelyrikos autorė, tvarios juvelyrikos namų „Formés” įkūrėja Viktorija Kančinian.
Kompanijų, turinčių šiuos sertifikatus, papuošalus atrasti vis dar sudėtinga, ypač Lietuvoje, be to, jie įprastai pasižymi aukštesne kaina. Trečiasis, naujausias bei lengviausiai atsekamas, tvarios juvelyrikos įrodymas – laboratorijose išaugintų deimantų naudojimas. Anot V. Kančinian, tokie briliantai yra atsakingos juvelyrikos ateitis: „Po 10 metų praktikos klasikinės prabangios juvelyrikos rinkoje, ėmiau kvestionuoti jos misiją. Karantino metu ėmiausi pokyčių – pirmoji Lietuvai pristačiau etiškos juvelyrikos su laboratoriniais deimantais kūrinius. Šie briliantai gimsta pažangiose laboratorijose mokslininkų pagalba, todėl leidžia apsaugoti žemės paviršių nuo bereikalingo ardymo ir net mažinti klimato kaitą“.
Laboratorijose išauginti deimantai yra chemiškai, fiziškai ir estetiškai identiški natūraliems, paprastai tariant – jie bus tokie pat tvirti, gražūs ir ilgaamžiai. „Žmonės dar kartais sumaišo šiuos inovatyvius etiškus briliantus su sintetiniais – laboratoriniai deimantai nėra dirbtiniai, anaiptol, šie akmenys nuo natūraliai po žeme susiformavusių skiriasi tik savo kilme. Tik pažangiausios laboratorijos, atidžiai nagrinėdamos atomo struktūrą, gali atpažinti, kaip susiformavo šis akmuo – po žeme ar laboratorijoje”, – pasakoja V. Kančinian.
Ir natūraliai po žeme ir laboratorijose užaugęs briliantas pradeda formuotis nuo mažos karbono sėklelės. „Abejose aplinkose briliantas auga itin didelio spaudimo ir aukštos temperatūros dėka, tiesiog po žeme šios jėgos veikia natūraliai ir akmens susiformavimui gali prireikti net milijono metų, o laboratorijose šios sąlygos atkuriamos mokslininkų pagalba ir deimantui užaugti užtenka 2 – 8 savaičių”, – pasakoja V. Kančinian. Ir natūraliai, ir mokslininkų pagalba užauginti deimantai pasižymi skirtingomis formomis, spalvomis ir švarumais, yra vėliau briaunuojami, poliruojami bei sertifikuojami vadovaujantis tokiomis pat taisyklėmis.
Pastaruoju metu laboratorinių deimantų paklausa tik auga ir nors natūraliai susiformavę deimantai išliks tarp mūsų vertinami kaip retos prabangos ir investiciniai atributai, laboratoriniai deimantai vis labiau užkariauja jaunų, išsilavinusių ir kūrybingų bei sąmoningų pirkėjų širdis. Žmonių išauginti deimantai yra ne tik apie 30 – 50 % pigesni, bet ir skaidrūs, etiški bei pasitarnaujantys mokslo, žmonijos ir planetos labui. Dažniausiai jie gaminami pasitelkiant švarią energiją, „Formés” pasirinkta laboratorija turi ir gamybos metu neišskiriamo CO2 sertifikatą, rašoma pranešime spaudai.
Modelis – Kornelija Tocionytė
