Dar 2013 metais Kristinos sukurtos rankinės užkariavo moterų širdis ir, panašu, prilipo ir prie rankos, ir prie peties. Menininkė atvira: „Nesitikėjau, kad tokia šlovė užgrius nuo pat pirmos savaitės“.

Taip, kaip gyvenimo vingiai lėmė Kristinos atsisveikinimą su jos sukurtu prekės ženklu ir rankinėmis, taip tie patys vingiai ir vėl ją sugrąžino į pradinį tašką. Po pertraukos jos sukurtas prekinis ženklas ir vėl Kristinos rankose.

Toli gražu ne kiekvienas, o ypač menininkas, drįsta sugrįžti prie to, ką jau sukūrė. Tai padaryti išdrįsusi Kristina į procesą žvelgia jau labiau subrendusi, per tuos metus užgrūdinta patyrimais, labiau žinanti, jaučianti, klausanti.

Praėjęs laikas, stebimi pokyčiai leidžia realiai įvertinti, o kas gi lėmė, kad Kristinos sukurtos rankinės tapo tokios populiarios, jog klientės net ir tada, kai kūrėja buvo atitolusi nuo rankinių kūrimo, neleido ramiai praeiti gatve. Ir ne todėl, kad kažką ne pagal jų skonį padarė, o dėl to, kad pasiilgo Kristinos ir jos sukurtų rankinių.

„Jos buvo labai minimalistinės, sukurtos iš tvirtos, ilgaamžės, gražių spalvų odos. Dar ir šiandien tokią odą naudoju keliems modeliams ir žinau, kad rankinė bus padėta tik todėl, kad ji nusibodo morališkai, bet net todėl, kad susidėvėjo“, – pasakoja menininkė.

Dar vienas ne mažiau svarbus faktorius – Kristina šioje rankinių rinkoje buvo viena pirmųjų gamintojų. Naujiena buvo ir tai, kad lietuviškas prekės ženklas gali pasiūlyti gražius, minimalistinius, talpius modelius. Kaip anuomet sakė pati kūrėja – rankinė turi būti didelė ir talpi, kad susimestum, ką reikia, ir bėgtum.

Kristinos Vasiljevaitės kurtos rankinės
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kristina mielai grįžta į laikotarpį, kai apie rankines, jų gamybą tik pagalvodavo. „Viskas prasidėjo nuo mano pačios svajonės turėti daug rankinių“, – juokiasi ji.

Vėliau sekė išbandymas – dovana tuomečiam jos vyrui. Jam pagaminta pirmoji rankinė tiko, patiko ir tapo tramplinu verslo idėjai. Simbolinė 1000 litų tuomete valiuta investicija verslo pradžiai, pamokos pas neišmatuojamos patirties meistrą, kuris perdavė Kristinai esminių ir subtilių odos paslapčių ir 2013 metų gegužę pasirodžiusi pirmoji rankinė su lietuvišku prekės ženklu.

Menininkė meiliai prisimena ir tai, kaip romantiškai gimė prekinio ženklo pavadinimo idėja. „Esu iš tų žmonių, kurie visą laiką skaito ženklus – kas ką reiškia, ką man Visata siunčia. Labai norėjau lietuviško prekės ženklo pavadinimo, nes tuo metu madingi buvo užsienietiški. Norėjosi artimo, skambaus ir lengvai įsimenamo“, – pasakoja moteris.

Tuo metu ji gyveno prie pušyno, kuriame ūkaudavo pelėdos. Menininkė svarstė, gal jos naktimis keldavo vestuves ir todėl buvo labai garsios ir triukšmingos. Taip galvoje ėmė suktis „Gėda Pelėda“ pavadinimas. Jame Kristina ir šiandien mato aliuziją į vaikystę, kai visi būna laimingi, dėl nieko nesuka galvos, nekausto rūpesčiai ir įsipareigojimai. Nieko rimto, bet skambu ir gražu.

„Važiavau iš meistro su savo pirmuoju rankinės modeliu rankoje ir prieš mane praskrido pelėda. Tada visiškai priėmiau, kad tai ženklas ir turi būti tas nekaltas, vaikiškas pavadinimas ir, kad bus viskas gerai, kad seksis ir kad tai yra mano“, – Kristinos balse jaučiasi užtikrintumas.

Ir sekėsi. Į rinką atėjęs naujas prekinis ženklas ko ne akimirksniu tapo populiarus. Užsakymai rankinėms sekė vienas po kito. Klientės po kelias savaites sutikdavo laukti, nes gi ne fabrike štampuojami išskirtiniai aksesuarai.

Tačiau kartais pavargstama ir nuo sėkmės. Gal net ne nuo pačios sėkmės, kaip įvardino Kristina, o nuo darbo krūvio. Viskas gulė ant jos vienos pečių ir vieną dieną moteris pajuto, kad iš kūrybos jai liko tik įmonės valdymas ir direktoriški reikalai.

„Pasiilgau kurti, būti šalia savo meistrų ir matyti, kaip gimsta kiekviena rankinė. Pastebėjau, kad daugiau laiko praleidžiu palinkusi prie kompiuterio, nei kurdama ir supratau – reikia partnerio“, – dabar jau be didelių emocinių išgyvenimų kalba Kristina.

Ir čia viskas klojosi sėkmingai. Partneriai nupirko Kristinos prekės ženklą, o ji liko įmonėje dirbti tik kaip kūrėja. Viskas sekėsi puikiai, tačiau pervargimo jausmas nepraėjo. Dar prisidėjo aibė asmeninių dalykų, ir Kristina suprato – laikas viskam pasakyti „stop“.

Menininkė liko su kita savo aistra – tapyba. Ir niekas žino, kiek tai dar būtų tęsęsi, jei ne atsitiktinai gatvėje sutikta klientė su ant rankos kabančia Kristinos sukurta rankine. Gražūs klientės žodžiai ašarų guzu strigo Kristinos gerklėje. Dar prisidėjo sentimentai, ilgesys kurti pačiai, jausmas, kai matydama gatvėje moterį su rankine tarsi susitapatindavo su ja tam, kad dar giliau išjaustų, kaip pasiekti geriausią rezultatą.

Kristinos Vasiljevaitės kurtos rankinės
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ši akimirka tapo lūžiu ir Kristina susigrąžino jos sukurtą prekės ženklą. „Taip, po beveik 3 metų pertraukos Pelėdos vėl su manimi. Jos keičiasi tiek, kiek keičiuosi aš pati. Per tuos metus paaugau. Atsirado nauji ir mano poreikiai, skonis per tą laiką taip pat pakito. Anksčiau rankines gaminau dideles, dabar jos pamažėjo, atsirado daugiau modelių, odų įvairovės. Jos keičiasi tiek, kokios nuotaikos tą sezoną esu aš pati“, – savo koncepciją rankinių kūryboje pristato Kristina.

Kūrėja priduria, kad grįžo ir su didesne pasiūla, gilesniu įsiklausymu į klientus. Visada prašydama sakyti ne tik tai, kas patinka, o ir tai, kas nedžiugina, menininkė tikina tobulėjanti. Juk klausantis vien pagyrų tobulėti sunku. O sustoti Kristina nežada.