Lietuvos ir užsienio drabužių, avalynės, audinių, siuvimo priedų ir aksesuarų kūrėjai stebino gaminiais iš gamybinių ar vandenyne rastų plastiko atliekų, siūlė tvariai, resursus taupant, sukurtos, etiškos produkcijos. Parodoje galima buvo apžiūrėti daug funkcionalių daiktų, tokių kaip – 15 kartų už plieną tvirtesnės apsauginės tamprės, nuo erkių apsaugančios kojinės, vėsinantys marškinėliai, sidabro jonais dengtos menstruacinės kelnaitės, dirbtinis kailis iš kanapių pluošto, lininis audinys su įaustu gintaro verpalu. Visuomet populiarūs ir natūralūs gaminiai.

Paroda
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Dominuojanti renginio tema – aplinkai draugiška tekstilė ir apranga


Sakoma, kad madas aprangoje ir tekstilėje diktuoja pasaulio aktualijos. Viena didžiausių aktualijų šiuo metu – vis augančios aplinkosaugos problemos. ES duomenimis, tekstilės gaminiai yra ketvirtoje vietoje pagal pirminių žaliavų ir vandens naudojimo mastą (po maisto, būsto ir transporto), ir penktoje pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau į naujus tekstilės gaminius perdirbama mažiau nei 1 proc. visų pasaulio tekstilės gaminių.

„Pasauliui patiriant vis gilesnę aplinkosauginę krizę, draugiškesnę aplinkai verslo veiklą skatina valstybės, vis platesnės ir aplinką tausojančių vartotojų gretos. Natūralu, kad gamintojai vis dažniau renkasi pirkėjams pristatyti perdirbtus gaminius. Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse tai daryti juos skatina netrukus Europos Sąjungoje (ES) planuojama patvirtinti ES tekstilės gaminių strategija. Ji skatins ir įpareigos rūšiuoti tekstilės gaminius, pakartotinai juos naudoti ir perdirbti, be kita ko, diegiant inovacijas, skatinant jas naudoti pramonės reikmėms. Įpareigojimus valstybės narės turi pasiekti iki 2025 metų“, – teigia Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.

Jo teigimu, sudėtinga skaičiuoti būtinas investicijas, tačiau, preliminariais duomenimis, LATIA nariams, siekiant iki 2025 metų įvykdyti strategijoje numatytus reikalavimus gali prireikti apie 0,5 mlrd. eurų.

,,Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, aprangos ir tekstilės sektoriuje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, todėl naujos strategijos įgyvendinimas tampa itin didele ir, galbūt tikėtina, sunkiai pakeliama našta smulkiam verslui, todėl ir „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ su ekspertais ir politikais diskutavome ir kartu ieškojome galimų sprendimų būdų bei naujų galimybių“, –teigia LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys.

Populiarėja ir itin funkcionalūs gaminiai


Kita vertus, ilgi pandemijos mėnesiai paskatino rinką atsigręžti į labai funkcionalius gaminius. Daug namie laiko turėję leisti vartotojai, šiuo metu pradėję daugiau taupyti itin pamėgo ir gražius, ir funkcionalius drabužius bei tekstilės prekes. Jų gausą gali buvo pamatyti atskirame renginio inovacijų stende, kuriame prisistatė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės. Kai kuriuos jų pateikiame žemiau.

KAI
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Tekstilės ateitis – kojinės iš plastiko butelių ir su apsauga nuo vabzdžių


Pirmieji Lietuvoje kojinių gamyboje panaudoję perdirbto plastiko verpalus – prekės ženklas ŪKAI. Azijoje surenkami plastiko buteliai išrūšiuojami, susmulkinami į granules, iš kurių gaminamas plastikos verpalas. Apaustas perdirbta medvilne verpalas gaminamas gamykloje, kuri naudoja tik saulės energiją, nenaudoja vandens ir chemikalų. Apdirbta medžiaga atkeliauja į Lietuvą, iš kurios gamykloje pagal ŪKAI dizainą išmezgamas galutinis produktas – kojinės. Nuo kiekvienos nupirktos kojinių poros skiriama parama tarptautinei plastiko organizacijai.

Sparta
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Lietuviams, kurie vasaros pabaigoje bei rudens pradžioje užplūsta miškus grybaudami bei uogaudami, itin aktuali apsauga nuo erkių, mat, šalies miškuose yra daug užkrėstų erkių. Tad „Spartos“ kojinės „No Ticks“, pagamintos iš šukuotinės medvilnės ir natūraliu repelentu apdoroto polipropileno pluošto „Prolen®IXO“, atbaidančio erkes, gal tapti sprendimu. Būtent tokią inovaciją įmonė pateikė inovacijų apdovanojimams. Kojinės patogiai priglunda prie odos ir jos nedirgina, kadangi sudėtyje nėra pesticidų ir sintetinių repelentų. Jų apsauga nuo erkių išlieka iki 50 skalbimų.

Kanapių pluoštas – avalynei, drabužiams, baldams, grindims lyginti ir pasėliams auginti


UAB „Neaustima“ pristatė medžiagą iš kanapės pluošto – neaustinę kamšytinę medžiagą, kuri yra ypatingai tvari ir nekenksminga aplinkai. Toks pluoštas gali būti naudojamas kaip pagrindas grindims lyginti ir garso izoliacijai užtikrinti, kėdėms, čiužiniams, sofoms kimšti, pasėliams auginti ir kt.

UAB Neaustima
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Dirbtinis kailis iš Lietuvoje auginamų kanapių pluošto papildė UAB „Mittet“ savo gaminių asortimentą. Ilgapūkė megzta trikotažinė medžiaga yra draugiška aplinkai žaliava, lengvai perdirbama, ilgaamžė. Tai yra vienas iš stipriausių ir atspariausių trinčiai tekstilės pluoštų, blokuojantis ultravioletinius spindulius, sugeriantis drėgmę ir turintis antibakterinių savybių. Dirbtinis kailis gali būti naudojamas kaip pamušalinė medžiaga avalynės ir rūbų pramonėje. Bendrovės kūrinys jau susilaukė avalynės gamintojų susidomėjimo Lietuvoje ir Suomijoje.

UAB Mittet
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Drabužiai be gamybinių atliekų, aplinkos teršimo, apsaugantys nuo ugnies ir šukių


UAB „T1 Gija“ sukūrė drabužių kolekciją, atsižvelgiant į globalios taršos ir „greito“ vartojimo problemas. Naujomis mezgimo technologijomis paremtas gamybos būdas nesudaro gamybinių atliekų, skalbimui naudojami netaršūs, gamtai nekenksmingi skalbikliai. Drabužiai pagaminti iš aukščiausios kokybės šilko, kašmyro ir merino vilnos verpalų, kurie užtikrina švelnumą, patvarumą ir funkcionalumą. Tokios sudėties drabužius yra ypatingai malonu dėvėti, jie puikiai subalansuoja ir palaiko optimalią kūno temperatūrą šiltojo ir šaltojo sezono metu.

Tuo tarpu UAB „Garlita“ sukurtas megztinis atsparus ugniai, stiklo šukėms ir peilio ašmenims atsparus megztinis. Nuo įprasto drabužio nesiskiriantis gaminys gali apsaugoti net sprogimų metu.

Tvirtesnės už plieną apsauginės tamprės, kuriomis galima nučiuožti 35 metrus

Itin atsparias trinčiai, 15 kartų tvirtesnes už plieną ir puikiai apsaugančias nuo karščio tampres pristatė Vilniuje įsikūrusi UAB „Pando moto“. Motociklininkai gali pamiršti storus odinius kombinezonus – naująsias visiškai plonas tampres galima naudoti tiek kaip apatinį, tiek kaip pagrindinį drabužį. Gaminyje panaudotos aukštos karinės technologijos, audinio pagrindą sudaro ultra aukšto molekulinio slėgio polietileno ir elastano mišinys.

Beveik prieš 10 metų įsikūrusi bendrovė kuria tik inovatyvius produktus, nuolat atlieka įvairių medžiagų tyrimus, siuva stilingus ir kūną nuo išorės veiksnių apsaugančius drabužius, 95 proc. savo produkcijos eksportuoja į daugiau kaip 25 valstybes ir turi daugiau nei 120 pardavimo vietų visame pasaulyje.

Išmanieji marškinėliai, stebintys sveikatos būklę

MB „Gedvita“ apdovanojimams pristato „Cardio GEDI“ prototipą, suteikiantį galimybę gydytojams nuotoliniu būdu stebėti širdies veiklą ir elektrokardiogramos duomenis. Tokia idėja Gediminui Mikulėnui gimė po patirto miokardo infarkto. Nauji ir patobulinti išmanieji marškinėliai su jutikliu leidžia nevaržomai mėgautis kasdieniu gyvenimu ir kaupti sveikatos duomenis. Sistemai aptikus nukrypimus nuo normos ribų, informacija naudojantis GSM ryšiu gali būti siunčiama gydytojui. Artimiausiu metu planuojama į išmaniuosius marškinėlius integruoti galimybę matuoti deguonį kraujyje.

Menstruacinės kelnaitės ir temperatūrą reguliuojantys marškinėliai jau užkariavo pirkėjų širdis

8-10 tamponų prilygstančios menstruacinės kelnaitės ir temperatūrą reguliuojantys marškinėliai – tokius gaminius šių metų aprangos ir tekstilės parodoje „Baltic Fashion & Textile Vilnius” pristato UAB „Omniteksas“.

Tvaresnėms ir lengvesnėms mėnesinėms sukurtos „Dressed in Green“ menstruacinės kelnaitės sugeria iki 50 ml skysčių, puikiai tinka net itin gausioms mėnesinėms. Nors skysčius sugerianti kelnaičių dalis yra minkšta ir plona, joje slepiasi net 4 unikalaus antibakterinių medžiagų sluoksniai, padengti sidabro jonais. Pagamintas iš orui laidžios ir nealergizuojančios medžiagos gaminys švelniai, tvirtai priglunda ir užkerta kelią skysčių pratekėjimui. Kelnaites galima skalbti iki 60 laipsnių temperatūroje. Ši prekė jau yra parduodama Lietuvoje, o jos pavyzdžiai jau yra pateikti Skandinavijos, Vokietijos, Prancūzijos potencialiems klientams.

Kelnaitės
Foto: Shutterstock

Antrasis gaminys – merino vilnos ir vėsinančio poliamido „Brrr“ marškinėliai puikiai reguliuoja temperatūrą. Pluošte esanti vėsinimo technologija pradeda veikti vos tik išsiskyrus drėgmei. Lengvi ir minkšti marškinėliai gali būti dėvimi kaip apatinis drabužių sluoksnis. Gaminys jau susilaukė didelio susidomėjimo laisvalaikio ir sporto prekių mylėtojų tarpe Vokietijoje.

Žmogaus kūną saugantis lininis audinys su įaustu gintaro verpalu

Gintaro, simbolizuojančio Baltų tradicijas, verpalai, suausti kartu su linu, apsaugo žmogų nuo išorinių veiksnių. Audiniui sukurti naudojamas pats smulkiausias niekur kitur nepanaudojamas gintaras. Gintaras sukuria nestiprų magnetinį lauką ir, audiniui liečiantis su kūnu ar kitais paviršiais, sukuria labai nestiprų magnetinį lauką ir atstumia neigiamas aplinkos daleles. Tokio tipo audinys yra itin minkštas ir lankstus, iš jo siuvami drabužiai ir namų tekstilės gaminiai. Šią inovaciją parodoje pateikė AB „Linas“.

Kiti parodos dalyvių stenduose atsispindėjo tos pačios tendencijos: buvo rūpinamasi aplinka, siūloma funkcionalių bei itin natūralių gaminių.

Portugalijos audinių kūrėjai jaučia atsakomybę už mus supančią aplinką

Portugalijoje įsikūręs prekinis ženklas LEMAR, parodoje pristato aukštos kokybės audinius, kuriuos jau daugiau nei 8 dešimtmečius gamina didiesiems pasaulio mados kūrėjams. Ilgus metus šeimos verslas orientavosi į vyriškų maudymosi kostiumėlių, vėliau – ir į sportinei aprangai, paplūdimio ir laisvalaikio, darbo aprangai, krepšiams, lagaminams, kūdikių vežimėliams skirtų audinių gamybą.

Lemar medžiagų pavyzdžiai
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

„Visi mūsų audiniai yra sertifikuoti ir pagaminti Europoje. Nuolatos kuriame ir tobuliname naujas medžiagas, turinčias unikalių savybių. Draugiški aplinkai audiniai gaminami iš įvairių jūros, gamybos sektoriaus atliekų, plastiko butelių, greitai suyrančių siūlų. Išrūšiuotose atliekose iš tokių medžiagų pagaminti drabužiai ar kiti gaminiai suyra per penkerius metus. Irimo procesas prasideda tik daiktui atsidūrus sąvartyne“, – teigia José António Ferreira, atsakingas už LEMAR pardavimus.

LEMAR
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Bendrovės atstovai įsitikinę, kad gamybos procese pakartotinai panaudojant vandenį, perdirbant atliekas ir mažinant šiltnamio efektą, kuriama ypatinga vertė visuomenei, prailginamas medžiagų gyvavimo ciklas, sumažinamas atliekų kiekis ir žala aplinkai.

Lietuvoje kelią skinasi sagos iš medžio pjuvenų, kriauklių ir kitų perdirbtų medžiagų

Lietuvos sagų gamintojai UAB „Elodėja“ sako, kad savo sandėliuose turi tiek sagų, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui įsiūtų po naują sagą vietoje ištrūkusios senos. Bendrovės komercijos direktorius Stasys Banys teigia, kad susidomėjimas gaminiais iš perdirbtų medžiagų Lietuvoje atsiranda tik dabar.

Elodeja
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius


„Europos šalys ieško, kaip tausoti resursus, energiją, panaudoti jau naudotas medžiagas. Pavyzdžiui, sagų ir drabužių aksesuarų gamybai galime panaudoti medžio pjuvenas, gumas, kriaukles, metalą, įvairias natūralias žaliavas, poliesterį. Tuo tarpu Portugalijoje susidomėjimas tokiais gaminiais prasidėjo prieš kone 15 metų“, – patirtimi dalinasi S. Banys.

Elodeja S. Banys
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius

Lenkų šeimos tekstilės verslas – tik už kokybiškus drabužius ir aksesuarus

GIAMO – vaikų drabužių ir aksesuarų prekės ženklas, savo prekes parduodantis 20 valstybių. Parodoje „Baltic Fashion & Textile Vilnius” Lenkijos atstovai pirmą kartą pristato ir suaugusiųjų aksesuarų 2022-2023 m. žiemos kolekciją.

GIAMO
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius


„Gaminame tik aukščiausios kokybės drabužius ir aksesuarus iš kuo natūralesnių medžiagų – kašmyro, merino vilnos ir kt. Kai kurie modeliai turi eko sertifikatus. Stengiamės, kad mažiausiai 50 proc. produkto sudėties būtų natūrali. Manau, kad ir ateityje rinkoje išliks panašus santykis, nes vis daugiau prekinių ženklų renkasi natūralesnius audinius ir naudoja vis mažiau sintetinių medžiagų. Mūsų klientai taip pat vis dažniau domisi, kur ir iš ko pagaminta prekė.
Nekonkuruojame su Azijos valstybėmis, audinius įsigyjame Italijoje, o visas gamybos procesas vyksta Lenkijoje. Mūsų pirkėjai vertina vietinę gamybą, kokybišką produkciją ir gali sau leisti už tai sumokėti kiek daugiau“, - pasakoja Adam Tutajewski, „Polex Fashion Group“, kuriai priklauso GIAMO prekės ženklas, generalinis vadovas.

Moterų drabužių gamybai – natūralios medžiagos

Šiauliuose įsikūrusi trikotažo gamybos įmonė UAB „Savitas Stilius“ nuo pat įsikūrimo pradžios prie daugiau nei 24-erius metus moterų drabužių gamybai renkasi kuo natūralesnes medžiagas.
„Merino, alpakos vilna, linas, medvilnė, viskozė – bent 50 proc. gaminio visada sudaro natūralus pluoštas. Didžiąją dalį medžiagų atsivežame iš Italijos. Liną įsigyjame Lietuvoje. Turime ilgamečių klientų, kurie vertina mūsų gaminių kokybę ir ilgaamžiškumą. Natūralu, kad, brangstant medžiagoms, gamybos išlaidoms, mūsų gaminių kainos taip pat šiek tiek keičiasi“, – pasakoja bendrovės vadybininkė Roma Augustinaitė.

R. Kalinkinas: tikros odos gaminiai visada atras savo gerbėją

„Robert Kalinkin“ mados namai aprangos ir tekstilės mugėje „Baltic Fashion & Textile Vilnius” pristato Lietuvoje profesionalų rankomis pagamintus odos gaminius.

GIAMO
Foto: Baltic Fashion & Textile Vilnius


„Mūsų gaminiai išsiskiria tuo, jog jie yra paprasti, tačiau turi įmantrių detalių, išskirtinių dizaino elementų. Manau, kad odiniai gaminiai visada bus aktualūs ir išliks prekyboje dar ilgai. Oda yra itin universali žaliava. Manau, kad klientai visuomet norės turėti vieną ar kitą odos gaminį, nes ją labai sudėtinga pakeisti kažkuo kitu. Žinoma, gaminant tam tikrus produktus, yra ir prestižas naudoti natūralius audinius“, – teigia dizaineris, mados namų „Robert Kalinkin“ įkūrėjas Robertas Kalinkinas.
Mados namai ateityje planuoja plėstis ir turėti ne tik natūralios odos gaminių, bet ir EKO odos alternatyvų. Dirbtinė oda, anot R. Kalinkino, gali būti naudojama aksesuarų ir kai kurių priedų gamybai.