Ji sukūrė trijų suknelių kolekciją šios vasaros nuotakoms. Tai – orientaciniai modeliai, apie kuriuos gali galvoti kiekviena vestuvėms besirengianti moteris.
1. Suknelė – užkietėjusiai klasikos gerbėjai. „Mano manymu, tai – suknelė, kuri bus tinkama visais laikais. Kai po daug metų anūkė žvelgs į močiutės vestuvių fotografijas, apie tokią suknelę ji galėtų pasakyti: „kaip ji tiktų man, močiute, gal išsaugojai ją spintoje, aš mielai ja pasipuošiu savo šventėje!“, – kalba kūrėja I. Miltienienė. Tokioms suknelėms parenkami klasikiniai siluetai, balta ar dramblio kaulo spalva, puošiama, tarkime, plunksnelėmis, karoliukais, neeksperimentuojama su detalių ar audinių gausa.
2. Suknelė – ieškančiai kažko originalaus. Anot I. Miltienienės, norinčios būti pastebėtos, išsiskirti iš kitų, renkasi įdomesnius sprendimus – sužaidimą su audiniais, detalėmis, kirpimu ir spalvomis. Juk nuotakos suknelė gali būti ir mėlyna, tiesa?
3. Suknelė – vietoje nenustygstančiai sporto aistruolei. Tokiai nuotakai tiktų lengva, apnuoginanti kojų priekinę dalį – tik ir šaukianti: „Įsispirk į sportbačius ir bėk į aikštę įmušti svarbiausio savo gyvenime įvarčio – juk šiandien tavo vestuvės, svarbiausias gyvenime mačas“. „Yra nuotakų, kurios šventę kuria pirmiausia sau, ne kitiems. Jai svarbiausia ne tai, kas ką pagalvos, o kaip ji pati jausis geriausiai. Tuomet tokia ji renkasi ir patogią, neklasikinę suknelę, ir fotosesijai – netradicinę vietą, pavyzdžiui, futbolo aikštelę“, – atkreipia dėmesį I. Miltienienė.
Garsėja nestandartiniais sprendimais
Primename, kad I. Miltienienė ne kartą nustebino nestereotipiniais sprendimais. Vienai iš savo kolekcijų ji buvo sukūrusi ir tamsiai mėlyna suknią ir subtilų jaunosios apdarą iš 9500 Mikado šilko žvynelių. Šiuos netikėtus įvaizdžius buvo išbandžiusi ir tuomet vestuvėms besiruošusi Eleona Sebrova. Dizainerė taip pat buvo sukūrusi pirmąją Lietuvoje militaristinio stiliaus vestuvinę suknelę, puošė didesnio dydžio drabužius nešiojančias nuotakas, teigdama, kad didesnis dydis nelygu mažiau laimės.
