Savo mados istoriją pradėjusi vos dvylikos, šiandien Ieva sako serganti mados liga. Ir nors rankoje yra ekonomikos, vokiečių kalbos ir viešosios politikos analizės diplomas, podiumai ir masyvūs mados projektai ją įtraukia patys.
– Turi daugybę veiklų – papasakok, ką veiki, kuo užsiimi ir kaip tau pačiai labiausiai patinka būti įvardytai?
– Neseniai pagrindinė mano veikla buvo darbas šeimos versle, Palangoje esančiame sveikatingumo centre. Kadangi norėjau daug dėmesio skirti vaikams, tokia veikla buvo labai patogi.
O mados pasaulyje esu aprėpusi nemažai darbų: nuo paauglystės dirbu modeliu ir jau trečius metus esu „Mados infekcijos“ bei „Mados injekcijos“ renginių prodiuserė. Maža to, dažnai dirbu projektuose su modeliais, tik atsiduriu kitoje sienos pusėje – prodiusuoju renginius, reklamas, kuriu podiumų sudėtį. Na, o naujausia veikla – „pop-up“ stiliaus projektai „Didysis LT dizainerių išpardavimas“.
– Esi modelis – papasakok, kaip atsiradai prieš fotokameras?
– Viskas prasidėjo, kai buvau dvylikos. Parduotuvėje prie manęs priėjo fotografas ir pasakė, kad turiu būti modeliu. Po kelių dienų jau dalyvavau šešių puslapių žurnalo fotosesijoje. Tai buvo mano modelio karjeros pradžia – gavau pasiūlymų iš trijų agentūrų, ėmiau dalyvauti mados pasirodymų atrankose. Pradžia buvo tikrai sėkminga – visos durys buvo atviros. Tačiau trylikos išvykau mokytis į Didžiąją Britaniją, tad mano modelio karjera nebebuvo tokia intensyvi – atsisakiau kelionių į užsienį, dirbdavau tiek, kiek būdavau Lietuvoje.
– Nemažai modelių iš mados industrijos pasitraukia, nes jas atbaido nesąžiningi standartai. Kaip jautiesi būdama profesionaliu modeliu? Ar nevaržo grožio standartai?
– Mėgstu sakyti, kad tai liga visam gyvenimui. Ypač tai pastebėjau, kai pradėjau dirbti su „Mados infekcija“. Visos ilgametės manekenės ir agentūrų savininkės pasąmoningai vertina miesto gatvėmis einančias merginas ir jų duomenis: vienai trūksta ūgio, kita tiktų Niujorkui. Kalbant apie standartus, mano genai yra palankūs – niekada nesilaikiau alinančių dietų. Žinoma, prieš didelę fotosesiją ar šou šiek tiek prisilaikydavau – juk norisi pasirodyti geriausia savo forma. Dabar standartai vis keičiasi, šiandien nesveikai atrodančio modelio įvaizdis nebėra populiarus.
– Nesi tik modelis – perėjai į priešingą objektyvo pusę. Kurioje pusėje tau labiau patinka dirbti? Kur save matai ateityje, juk modeliu iki pensijos nebūsi?
– Dirbti modeliu man labai patiko. Reikiamus duomenis turinčiai merginai tai yra labai patrauklus darbas. Tačiau tai nėra tik nesibaigiantis glamūras – modelio darbas reikalauja daug disciplinos ir atsakomybės – kartais filmavimai ar fotosesijos vyksta ištisą parą. Tačiau šį etapą perėjau ir turėdama daug patirties galiu pasitikėdama savimi dirbti už kameros. Šiuo gyvenimo etapu man patinka būti užkulisiuose.
– Industrijos grožio standartai labai keitėsi – nuo supermodelių eros iki unikalių veidų ar perdėto lieknumo. Kas tau pačiai yra grožio sąvoka ir kas yra mados grožio sąvoka?
– Aš gerai suprantu ir vertinu klasikinį grožį tiek ant podiumo, tiek gatvėje – juk pamačius simetriškus, dailius veido bruožus sunku paneigti, kad tai – amžina grožio klasika. Tačiau lygiai taip pat mane žavi nestandartinio grožio modeliai. Kadangi „Mados infekcija“ yra alternatyviosios mados festivalis, šiame projekte rinkdama modelius žiūriu į nekomercinius bruožus.
– Mokeisi užsienyje, turi nemažą mokslo bagažą, kodėl visgi pasirinkai save sieti su mados pasauliu?
– Mano išsilavinimas – ekonomika, vokiečių kalba ir viešosios politikos analizė. Įgūdžiai, kuriuos gavau mokydamasi, man praverčia kasdien, juos pritaikau ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Nors dabar populiarus anti-schooling judėjimas, mokslai man visada buvo prioritetas. Neatmetu galimybės grįžti į mokslus ir tęsti akademinę veiklą, bet šiuo metu mano dienoje trūktų tam laiko. Kartais juokauju, kad mados pasaulis pats pasirinko mane – čia susidarė nemažas pažįstamų ratas, tad veiklos mane įtraukia pačios. Džiaugiuosi, kad čia dirbu – turiu daug planų ir tikslų šioje industrijoje.
Žiūrėdama atgal nieko nekeisčiau. Nors modelio darbas yra smagus ir malonus, jis yra trumpas, ne visada pelningas – gerai uždirbančių modelių yra vienetai. Mokslams teikiau pirmenybę, o modelio karjera man buvo smagus užsiėmimas, kuris padėjo ateiti ten, kur šiandien esu.
– Turi tris vaikus ir daugybę veiklų. Ar nesinori būti tik mama?
– Pirmaisiais vaikų metais motinystė man buvo prioritetas – visą dėmesį skyriau jiems. Žinoma, galėjau „daryti karjerą“, bet nenorėjau to daryti skriausdama vaikus. Norėjau juos apsupti savo, o ne auklės dėmesiu.
Augau labai gražioje šeimoje, emociškai stabilioje aplinkoje, apsupta meilės, palaikymo ir visokeriopos gausos. Mano tėvai buvo pasiskirstę aiškiais vaidmenimis, kuriuose jie puikiai sukosi – mama rūpinosi šeima, o tėtis – verslu, finansine gerove. Tačiau iš abiejų tėvų gavau daug dėmesio ir meilės. Tokia kombinacija man augant atrodė teisinga, tą patį norėjau duoti savo šeimai.
– Papasakok, kaip sekėsi grįžti į darbus.
– Išsiskyrus mano ir vyro keliams pajutau, kad vaikai paaugo ir galiu palengva grįžti į darbus. Iš pradžių dirbau šeimos versle, vėliau ėmiausi vis daugiau darbų, juk esu atsakinga už saugios ir gražios vaikų ateities kūrimą. Darbuose save ne tik realizuoju, bet ir rodau vaikams, kad norint ką nors pasiekti reikia dirbti.
Nors modelio darbas yra smagus ir malonus, jis yra trumpas, ne visada pelningas – gerai uždirbančių modelių yra vienetai.
– Esi įsisukusi į mados pasaulį. O ko linki savo vaikams?
Labiausiai linkiu atrasti tai, ko jie labiausiai nori. Man tėvai ateities kelią leido rinktis pačiai, tad šiandien man gera, kad galiu veikti tai, kas man teikia malonumą. Mano vaikai labai skirtingi – manau, jie visi pasirinks skirtingą kelią.
– Rengi „pop-up“ stiliaus renginius „Didysis LT dizainerių išpardavimas“ visoje Lietuvoje. Kokio lygio, tavo manymu, dabar yra Lietuvos mada? Ko jai trūksta?
– Tai yra mano kolegės Aušros Prasauskaitės projektas, prie jo prisijungiau šią vasarą. Kaip ir daugelyje mažų šalių, Lietuvoje yra sunku alternatyviosios mados dizaineriams. Daugelis jų pasirenka komercinę madą, nes iš to lengviau užsidirbti. Smagu, kad suteikiame žmonėms galimybę įsigyti Lietuvos dizainerių prekių už prieinamą kainą – juk drabužių kūrėjai siuva itin kokybiškus ir įspūdingus rūbus.
– Kokiu principu rengiate tokius išpardavimus?
– Dizaineriai turi didelius neišparduotų prekių archyvus, tad rengdami išpardavimus padedame jiems išparduoti prekes, parodyti jas plačiajai visuomenei.
– Esi ir viena iš „Mados infekcijos“ koordinatorių, užsiimi modelių organizaciniais klausimais, išleidimu ant podiumo. Papasakok apie šį darbą, kokie didžiausi šio darbo iššūkiai.
– Jau porą metų „Mados infekcijoje“ dirbu su modeliais ir dizaineriais. Anksčiau vienas iš mano darbų buvo modelių atranka – atsirinkdavome merginas ir vaikinus, kurie nepriklauso agentūroms, ateina tiesiog iš gatvės. Šiemet dėl apribojimų siekiame, kad dalyvautų garsesni modeliai, turintys daugiau patirties.
Šiemet mano darbas buvo sustatyti vaikščiojimą bei choreografiją ir suskirstyti modelius kolekcijoms. Maža to, dirbau su dizaineriais – derinau jų atvykimą, stengiausi išpildyti sąlygas, poreikius ir norus.
Tiesa, šiemet darbas buvo visai kitoks – modelių ir užkulisių darbuotojų skaičius yra ribotas, tad dizaineriai turėjo mažiau pasirinkimo. Didžiausias iššūkis buvo nežinia, ar šou apskirtai įvyks. Tai didelio masto renginys, kuriam reikia daugybės valandų pasiruošimo, tad nukelti ilgai planuotą renginį buvo nemalonu ir liūdna.
Organizuojant šių metų „Mados infekciją“ tapo sunku atsivežti užsienio dizainerius, kuriems turime suteikti galimybę saugiai dalyvauti renginyje. Laikėmės visų reikalavimų, dėliojome planą, daug dirbome, kad gautume reikiamus leidimus ir dokumentus. Pirminė idėja buvo visai kitokia – ją tikimės įgyvendinti ateityje.
– Lietuva neturi mados savaitės, o ar jos reikėtų?
– Žinoma, reikėtų. „Mados infekcija“, ko gero, yra nedidelė mados savaitė. Kiekvienoje šalyje yra žmonių, kurie aktyviai domisi mada, tad ir šis renginys per du dešimtmečius susiformavo savo ištikimą auditoriją. Manau, jis yra labai reikalingas Lietuvos mados industrijos kokybei ir standartams kelti.
– Ką galėtum patarti jaunėliams, kurie dar tik ruošiasi žengti į šią industriją?
– Priklauso, į kur žmogus orientuotas. Stilistams ar makiažo meistrams svarbu baigti mokslus, tai duoda praktikos ir pažinčių ratą. O modeliams ir dizaineriams patariu būti gerai matomiems, svarbu dalyvauti konkursuose ir tokiuose projektuose kaip „Mados injekcija“ bei „Mados infekcija“. Net jei kartais nepasiseka, nenuleiskite rankų ir bandykite, kol būsite pastebėti.
Vaido Jokubausko nuotraukos
Iinos Cybinos stilius
Neringos Čiukinienės makiažas
Emilijos Šimukauskaitės plaukai
