Kiek iš tiesų kainuoja marškinėliai už 5 eurus

Jei pasaulinis gyventojų skaičius padidės, kaip tikimasi, bendras drabužių suvartojimas išaugs daugiau nei dvigubai: nuo 62 mln. tonų šiandien iki 102 mln. tonų 2030 m., o tai prilygsta apie 500 mldr. marškinėlių kasmet.

Mados industrija jau dabar į atmosferą išmeta 1 715 mln. tonų CO2 kasmet – visas Lietuvos ūkis per tą patį laiką išmeta 125 kartus mažiau, o gaminiams dažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų.

„Tekstilės dažymo ir apdorojimo procesai sukelia maždaug penktadalį vandens taršos pasaulyje. Gaminiams dažyti naudojami įvairūs chemikalai, o jų likučių neišvengiamai lieka drabužiuose. Juos ruošiant galutiniam vartojimui, skalbiant, chemikalų likučiai patenka į aplinką su nuotekomis. „Greenpeace“ tyrimai parodė, kad net penktą kartą skalbiant drabužį į vandenį išsiskiria cheminės medžiagos, o vieno sintetinių audinių skalbimo metu yra išskiriama maždaug 700 tūkst. atskirų mikro-plastiko dalelių“, – teigia Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Anot jos, šios dalelės per vandentiekį patenka į upes, jūras ir galiausiai pasiekia vandenyną, o neapdorotos toksiškos nuotekos iš tekstilės gamyklų dažnai išleidžiamos tiesiai į upes. Tokiu būdu į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos kaupiasi gyvuose organizmuose, kol neretai pasiekia ir mūsų stalą.

Marškinėliai
Foto: Shutterstock

Geriamasis vanduo džinsams

Tekstilės pramonė sunaudoja didžiulius kiekius geriamojo vandens. Skaičiuojama, jog vidutiniškai vieniems marškinėliams pagaminti reikalingi 2,7 tūkst. litrų vandens, o vienai porai džinsų – net 7,6 tūkst. litrų, kas prilygsta maždaug 76 vakarams vonioje su knyga. Drabužių gamintojai taip kasmet sunaudoja apie 79 mlrd. kubinių metrų vandens – tai beveik 32 milijonai dešimties takelių 50 m ilgio Olimpinių plaukimo baseinų. Palyginimui – vieno Olimpinio plaukimo baseino vandens (apie 2,5 mln. litrų) užtenka tik beveik 330 džinsų arba maždaug 92­0 marškinėlių pagaminti.

Didelė dalis šių sąnaudų tenka tiems produktams, kurie taip ir nepasiekia vartotojo – vien „H&M“ nuo 2013 m. iki 2016 m. sudegino 60 tonų naujų ir neparduotų, tinkamų dėvėjimui drabužių.

Su šiuo teiginiu kategoriškai nesutiko bendrovės „H&M“ atstovė viešiesiems ryšiams Virginija Butkutė.

„Tai yra klaidingas ir nepagrįstas teiginys. „H&M“ niekada nenaikina dėvėjimui ar perdirbimui tinkamų neparduotų drabužių. Įmonė drabužius sunaikinimui siunčia ypatingai retai – tai vykdoma tik tuomet, kai jie neišpildo mūsų saugumo reikalavimų (kai jie užkrėsti pelėsiu ar neatitinka mūsų griežtų cheminių medžiagų reguliavimo standartų). Kai testų rezultatai atskleidžia, kad tam tikri gaminiai neatitinka mūsų saugumo reikalavimų, jie jokiais būdais negali būti nei parduodami klientams, nei perdirbami. Dėl to jie siunčiami sunaikinimui pagal mūsų globalias saugumo rutinas.

Gaminiai, kurių gamyba/prekyba sustabdoma dėl kitų, su sveikatos ir saugumo reikalavimais nesusijusių priežasčių, yra paaukojami labdaros organizacijoms arba pakartotinai panaudojami pakartotinio panaudojimo/perdirbimo kompanijų. Gaminiai, kurių parduotuvėse neišparduodame už pilną kainą, parduodami už patrauklią kainą išpardavimų metu. Be to, mes perkeliame gaminius į parduotuves ar rinkas, kur matome didesnę paklausą, arba saugome juos sandėliuose kitiems sezonams“, – teigė įmonės atstovė.

Tuo tarpu, anot straipsnio autorės, britų prabangos mados namai „Burberry“ 2017 m. uždirbę 3 mlrd. eurų, per tuos pačius metus sunaikino 31 mln. eurų vertės savo produkcijos. Palyginimui, Vilniaus miesto savivaldybė per 2019 m. iš mokesčių ir socialinių įmokų surinko 11,56 mln. eurų. Taigi, „Burberry“ vien tik per 2017 m. sudegino savo produkcijos už beveik tris kartus didesnę sumą, nei iš mokesčių ir socialinių įmokų surenkama Vilniaus mieste per vienerius metus.

Džinsai
Foto: Shutterstock

Organiška fata morgana

„Populiarėjantis „organiškos“ ir „natūralios“ medžiagos ar produkto žymėjimas neretai yra ne kas kita, o bandymas pritraukti naujus, jau atsakingą vartojimą propaguojančius, klientus ir siekis išlaikyti esamus. Žalioji rinkodaros migla (angl. greenwashing) yra naujas fenomenas, kuomet prekių ženklai naudoja apgaulingą rinkodaros strategiją ir viešinimo kampanijose pateikia klaidinančius arba nepakankamai pagrįstus aplinkosauginius produkto pranašumus. Bet kokia neigiama informacija ar jos trūkumas yra užmaskuojama naudojant žalią spalvą tiek kampanijoje, tiek drabužio ar kito produkto etiketėje – „Pagamintas iš perdirbtų medžiagų“ gali būti produktas, kurio tik iki 20 proc. sudaro perdirbtos medžiagos. Likę 80 proc. – nauja“, – sako I. Budraitė.

Viena iš didžiausių tvaresnio vartojimo kampanijų yra naudojama ir greitosios mados giganto „H&M“. Ši kampanija turi du pagrindinius tikslus – didinti atsakingai pagamintų ir tvarių produktų kiekį ir didinti perdirbamos tekstilės kiekį. Pastarasis yra skatinamas kuponu, skirtu išleisti parduotuvėje, už maišą tekstilės. Pasak ekspertės, tai yra ne tik dar vienas rinkodaros triukas, skatinantis vartojimą (kuponą juk reikia išleisti), bet ir akivaizdi žalioji migla.

Komentuodama pastarąjį teiginį, „H&M“ atstovė spaudai V. Butkutė teigė, kad tokie ekspertės žodžiai diskredituoja įmonės iniciatyvą.

„H&M“ nuo 2013 m. vykdomos nereikalingų drabužių ir tekstilės surinkimo iniciatyvos metu vien Lietuvoje surinkome beveik 872 tonas nereikalingų tekstilės gaminių, kurie buvo prikelti antram gyvenimui, bei paaukojome daugiau nei 17 tūkst. eurų Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijai. Už kiekvieną atneštą nebereikalingos tekstilės maišelį klientams pasiūlome nuolaidos kuponą vienai pasirinktai prekei, kaip padėką už tai, kad prisideda prie šios iniciatyvos ir uždaro mados pramonės rato kūrimo.

Įmonės tekstilės surinkimo iniciatyva turi trumpalaikę ir ilgalaikę vizijas. Trumpalaikė mūsų vizija yra sumažinti sąvartynuose atsiduriančios tekstilės kiekį bei apsaugoti aplinką. Ilgalaikė mūsų vizija – rasti būdą pakartotinai panaudoti ir perdirbti visus tekstilės pluoštus, taip prikeliant juos naujam gyvenimui. Gaila, kad mūsų veikla tvarumo srityje bei vykdoma tekstilės surinkimo iniciatyva pateikiama tokioje neigiamoje šviesoje“, – teigė įmonės atstovė V. Butkutė.