Sėkmingo įvaizdžio pagrindas – atrodyti „vietoje ir laiku“. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie reprezentuoja savo šalį. Jų apranga nėra vien tik skonio ar saviraiškos reikalas, bet ir suteikia svarbią komunikacinę žinią.
Antrąją viešnagės dieną Brigitte Macron pasirinko jai įprastą aprangos ansamblį – juodos spalvos kelių nesiekiančią suknelę ir per sprindį ilgesnį įliemenuotą rudeninį švarką. Derinį užbaigė jos pamėgtų prancūzų mados namų „Louis Vuitton“ rankinė, kniedėmis ir kristalais dekoruoti aukštakulniai bateliai.
Kiek daugiau kalbų sukėlusį įvaizdį antrąją vizito dieną pasirinko mūsų šalies pirmoji ponia – pirmenybę teikė ne įprasto klasikinio kirpimo kelnių ir švarko kostiumui, bet modernesniam modeliui, o įvaizdžio akcentas buvo identiškos vyno spalvos bateliai, skrybėlė ir kaklo dekoras. Šiuos batelius pirmoji ponia vakarykščio priėmimo metu derino prie prezidento kaklaraiščio.
Ponios Dianos kostiumėlis – klasikinės tamsiai mėlynos spalvos. Ši spalva neretai pasirenkama norint perteikti autoritetą ir galią, pabrėžti savo profesionalumą.
Etiketo ekspertas Arminas Lydeka užtikrintai teigė, kad pirmoji ponia šiuo įvaizdžiu pranoko visus anksčiau pademonstruotus aprangos ansamblius ir pagaliau atrodė nepriekaištingai.
„Žinote, kodėl išsiskiria ekspertų nuomonės? Žmonės pasiklysta vertindami ir pradeda į viską žiūrėti per savo prizmę: „man gražu“, „man nepatinka“, „man atrodo, kad nedera“. Reikia atsiriboti nuo savo asmeninio skonio ir apie aprangos kodo atitikimą kalbėti iš teorinės pusės, įvertinus ir laiką, ir vietą, kur vyksta renginys“, – teigė A. Lydeka.
Anot etiketo eksperto, renginys vyko darbo dieną, dienos metu. Vieta – muziejus, vadinasi, tokia proga reikia rinktis dalykinės darbinės aprangos kodą. Tai gali būti kostiumėlis, suknelė su švarku, šiltuoju laikotarpiu – sijonas ir palaidinė, tad ponia Diana, pasirinkusi modernaus kirpimo kostiumėlį, atitiko visus reikalavimus, o apdaro spalva įvaizdžiui suteikė oficialumo.
Paklaustas, ar skrybėlė – deramas aksesuaras šiuo atveju, A. Lydeka tikino, jog tai yra plačiai naudojama aprangos detalė, kalbant apie įvairius aprangos kodus. Ypač tuose renginiuose, kurie vyksta lauke arba iš dalies lauko erdvėje. Muziejus – ne pasisėdėjimas prie stalo, per pietus būti su skrybėle – gal ir ne pats išmintingiausias sprendimas, bet šiuo atveju, kai dalį laiko pirmoji ponia praleido lauke, o dalį – muziejaus patalpose, skrybėlė yra tinkamas sprendimas.
Ar muziejuje pirmajai poniai derėjo nusiimti skrybėlę? „Čia mūsų močiutės taip sakydavo – kai įeini į patalpą, nusiimk kepurę. Bet reikia atminti, kad moterims skrybėlė nėra tas pats, kas vyrui kepurė. Vyrams tai – galvos apdangalas, o moterims – dar ir aksesuaras“, – teigė ekspertas.
Etiketo ekspertė ir įvaizdžio formuotoja Alvyda Jasilionytė pirmųjų ponių aprangos pasirinkimus taip pat įvertino palankiai: „Abi ponios atrodo moderniai ir elegantiškai. Šiandien pasirinktas stilius atspindi jų individualumą ir asmenybes.“
Vis dėlto gerokai griežtesnė buvo mados analitikė Marija Palaikytė – paminėjo, jog prezidentienės kostiumas ir oficiali jo spalva atitiko aprangos kodą, tačiau kartu išskyrė ir kelias pastabas.
„Aš esu apstulbusi. Identiškas drabužių detalių spalvų atkartojimas (šiuo atveju tai bateliai, skrybėlė, kaklo dekoras) jau daug metų laikomas neskoningu ir kūrybiškai skurdžiu dalyku.
Didelį klaustuką kelčiau ir dėl skrybėlės pasirinkimo. Šiandienis pirmųjų ponių susitikimas buvo mažiau formalus nei vakarykštis oficialus priėmimas, ir, be abejo, aprangos taisyklės yra lankstesnės. Bet tai vis vien – viena iš oficialaus priėmimo dalių“, – teigė M. Palaikytė.
Mados žinovė taip pat kėlė klausimą, kodėl pirmoji ponia pasirinko avėti tuos pačius burgundiško vyno spalvos batelius antrą dieną iš eilės – ar tai yra sąmoningo vartojimo devizas?
„Aš ypač pasisakau už sąmoningą vartojimą, vis dėlto šiuo atveju sprendimas dvi dienas iš eilės avėti tuos pačius batelius yra keistas. O ir bateliai netiko nei prie vakarykštės, nei prie šiandienės aprangos“, – teigė mados analitikė.
Anot M. Palaikytės, nepavykę įvaizdžio pasirinkimai nėra negrįžtamos klaidos, tačiau tam, kad klaidų būtų galima išvengti, reikėtų kreiptis į kompetentingus įvaizdžio formavimo specialistus. Tai – atsakingas darbas, nes drabužis nėra ne tik skonio reikalas, jis turi reprezentuoti asmenį, o šiuo atveju – ir valstybę. Įvaizdžio specialistai ne tik išmano etiketą, aprangos kodus, siluetų ir spalvų pasirinkimus, bet, visų svarbiausia, pritaiko juos kiekvienam žmogui individualiai.
