Mano ir draugių nuomonės šiuo atveju išsiskiria: jų individualiai siūtos suknelės liko kaboti tolimiausiame spintos kampe, nes išėjo nevykusios, o mano pagal užsakymą pasiūti drabužiai daugeliui metų tapo garderobo pagrindu. Vis dėlto ir man projektas „siuvuosi pagal užsakymą“ pavyko ne iš pirmo karto. Buvo visko – rulonai sugadintos medžiagos, dešimtys nereikalingų apdarų ir mintinai išmokti madų žurnalų patarimai.
Sugalvoti drabužio fasoną ir atiduoti projektą įgyvendinti siuvėjai – mano senas hobis. Taip, šiais laikais paprasčiau įsigyti gatavą drabužį, bet individualiai pasiūtas drabužis tobulai tinka būtent mano figūrai, be to, yra originalus – niekas neturės nieko panašaus. Be to, aš pati galiu išsirinkti man patikusį audinį. Kartais nutinka taip, kad kūrybos mūzos mane apleidžia, neatlaikiusios mano sąmonės labirintų ir grožio supratimo, ir tada (būtent tada!) drabužis būna nevykęs. Bet dažniausiai pasiūta suknelė, sijonas ar palaidinė suteikia man estetinį pasitenkinimą: kai jų nedėviu, išskiriu jiems gražius pakabus ir grožiuosi kaip muziejaus eksponatais.
Kažkada aš pati mokiausi siūti, rankine siuvimo mašina siuvausi drabužius pagal žurnalo „Burda Moden“ iškarpas, todėl dabar dalinuosi savo pastebėjimais.
Taigi, ką reikia žinoti, prieš patikint išsvajoto naujo drabužio siuvimą profesionaliam (-iai) siuvėjui (-ai)?
1. Teisingai rinkitės audinį. Tai labai svarbu. Tarkim, jums patiko palaidinė instagramo nuotraukoje, ir norėtumėte panašios. Idealiu atveju prieš perkant audinį reikėtų pasikonsultuoti su siuvėja (-u). Siuvimo meno neįvaldę žmonės, pavyzdžiui, paprastai neskiria organzos nuo šifono – abu audiniai lengvi ir permatomi, bet klostės kris ir laikys formą skirtingai.
Dauguma vasarą renkasi natūralius audinius, tačiau su jais lengva suklysti. Pavyzdžiui, drabužiai iš lininio audinio po skalbimo linkę gerokai susitraukti, jie glamžosi ir netinka biuro įvaizdžiui. Viena nemažų apimčių dama užsisakė lininį sarafaną iš grubios pilkos drobės, apsiūtą baltais medvilniniais nėriniais. Su tokiu apdaru, kuris dar labiau didina siluetą, nekaršta, bet jis tinkamas nebent folkloro ansamblyje, o ne šiuolaikinio miesto gatvėse.
Taip pat klaidų renkantis audinį gali kilti ir su raštais ar piešiniais, nes jie potencialiai gali viską sugadinti. Ne visi sugeba pamatyti, kaip atrodys iš patikusios medžiagos pasiūtas drabužis. Stambūs geometriniai raštai netinka kelnėms, bent jau moterims, kurių klubai ne itin siauri.
Ir atminkite: iš pigaus audinio negalima siūtis drabužių, kurie turi tarnauti ne vieną sezoną – palto, kostiumo, lietpalčio.
2. Reikia gerai žinoti savo kūno sudėjimą, kad išsirinktumėte išties jums tinkantį fasoną. Dažniausiai mes idėjų ieškome feisbuke ar internete ir norime būtent tokio apdaro, kokį pamatėme nuotraukoje, bet pamirštame, kad jį demonstruoja nepriekaištingos figūros modeliai. Ne visos (-i) siuvėjos (-ai) sąžiningos (-i) – norėdami pasipelnyti, jie gali jums nepasakyti, kad tokia kaip nuotraukoje suknelė jums netiks, nes, tam, kad ji gražiai atrodytų, reikia aukšto ūgio ir liekno liemens. Geriau prieš eidamos pas siuvėją objektyviai įsivertinkite savo figūrą ir proporcijas.
3. Nereikia siekti per didelio originalumo. Riba tarp originalumo ir karikatūriškumo labai slidi. Jos neperžengti padeda išlavintas skonis ir meninis išsilavinimas. Net dizaineriams ne visada pavyksta sukurti sėkmingas kolekcijas, ką bekalbėti apie paprastus žmones, kuriems meno sritis tolima.
Jei jums patinka kurti apdarų modelius, nepersistenkite. Kartą aš taip įsigilinusi rinkausi nėrinių juostelę suknelės iškirptei apsiūti, kad pardavėja pasitikslino, ar nesu filharmonijos atlikėja. Taigi, nėrinių teko atsisakyti, nes vis dėlto biuro apranga neturi priminti sceninio kostiumo.
4. Išsiaiškinkite terminologiją. Tam, kad suprastumėte, ką sako siuvėjas (-a) ir mokėtumėte jam (jai) paaiškinti, ko norite, susipažinkite bent jau su pagrindiniais siuvimo terminais. Nes klostytas drabužis skiriasi nuo plisuoto, o reglano rankovės – nuo kimono rankovių. Trapecijos formos sijonas kažkiek panašus į ketvirčio kliošo sijoną, bet skiriasi kirpimas ir audinio sąnaudos. Į pirmą susitikimą su siuvėju (-a) atsineškite patinkančio modelio nuotrauką – tai bus jūsų pavyzdys ir orientyras.
5. Jei reikia, paprašykite persiūti. Kai kurios užsakovės aklai pasitiki meistro (-ės) autoritetu ir bijo išsakyti savo pageidavimus. O be reikalo. Kai ateinate matuotis siuvamo drabužio, įsiklausykite į savo pojūčius – ar jaukiai jaučiatės su drabužiu, apžiūrėkite save kritiškai – ar patinkate sau juo apsivilkusi. Galbūt reikėtų praplatinti ar atvirkščiai, susiaurinti liemens liniją, pažiūrėkite, ar reikiamoje vietoje įsiuvai, ar tinkamas iškirptės dydis, ar nenusislenka pečiai.
Jei kažkas kelia abejonių, paprašykite siuvėjo pataisyti drabužį smeigtukais. Jei atrodo ir jaučiasi geriau – reikia persiūti. Profesionalus siuvėjas tai įvertins supratingai.
Tikiuosi, mano patirtis padės jums išvengti klaidų, išsirinkti tinkamą meistrą (-ę) ir atrodyti nepriekaištingai, o svarbiausia – gerai jaustis su nauju drabužiu.
Vida Press nuotr.
