– Dabar mindai Niujorko gatves, tačiau iki jo gyvenai ir kitose šalyse. Kokie keliai tave atvedė į Didįjį Obuolį?

– Vos baigusi mokyklą išvažiavau studijuoti į Londoną. Visuomet pagalvodavau, kad būtų smagu nuvykti į Niujorką, tačiau apie gyvenimą čia nė nesvajojau. Vieną dieną Dovas – tuo metu mano vaikinas, o dabar vyras – sulaukė skambučio iš savo vadovo su pasiūlymu persikelti gyventi į Niujorką. Kadangi nebuvome stipriai prisirišę prie Londono, ilgai negalvoję nusprendėme išvažiuoti.

Jeigu ne Dovo darbas, greičiausiai vis dar gyventume Londone ir galbūt mano, kaip turinio kūrėjos, karjera būtų pasisukusi visai kitu kampu.

– Niujorke esi sparčiai populiarėjanti tinklaraštininkė, mados nuomonės formuotoja. Kaip tai pradėjai?

– Savo tinklaraštį pradėjau rašyti dar mokydamasi dvyliktoje klasėje. Tuo metu Lietuvoje buvo vos keletas tinklaraštininkių, ir tiek man, tiek kitoms tai buvo tiesiog hobis. Apie tai kaip apie karjerą nė negalėjau pagalvoti. Išvykusi į Londoną pastebėjau, kad vis daugiau merginų užsiima panašia veikla, tačiau jos ne tik rengia fotosesijas, bet vaikšto į renginius ir dirba su įvairiais prekės ženklais.

Porą metų gyvendama Londone dar neturėjau itin didelės auditorijos, tad tik išvykusi į Niujorką nusprendžiau, kad noriu tam skirti daugiau laiko. Renginys po renginio, pažintys su įvairiais prekės ženklais, mados savaitės ir po truputėlį viskas pradėjo augti.

– Ar esi įsisukusi į niujorkietišką gyvenimo tempą? Ar lengvai prisijaukinai šį miestą?

– Man pačiai keista, kad, nors Niujorkas yra taip toli nuo Lietuvos, čia tikrai jaučiamės kaip namie. Manau, kad prisijaukintum Niujorką, čia tikrai reikia pagyventi ir susikurti savitą rutiną. Tai tikrai nėra miestas kiekvienam. Niujorkas labai chaotiškas, gana murzinas, visuomet „bėgantis“, tačiau kartu žavingas, įkvepiantis ir laisvės jausmą turintis miestas. Šiuo metu jaučiu, kad būtent toks ritmas man padeda judėti į priekį ir augti kaip asmenybei, todėl čia esu labai laiminga.

– Ar „Instagram“ – vienintelis tavo darbas?

– „Instagram“ turinio kūrimui daugiausia savo laiko skiriu jau gerus trejus metus. Tačiau taip pat padedu vystyti prekės ženklą Lietuvoje bei kuriu vizualus kitų prekės ženklų socialiniams tinklams. Kol studijavau Londone, teko dirbti įvairiuose showroom’uose ir aksesuarų startuolyje, tačiau visada pasvajodavau, kad norėčiau sukurti ką nors savo ir visą laiką skirti mėgstamai veiklai.

– Kaip reaguoji į pasakymą, kad nuomonės formavimas nėra „tikras darbas“?

– Kai žmonės mato tik galutinį rezultatą, manau, normalu, kad jiems tai atrodo lengvas darbas.

Tačiau aš tokių komentarų sulaukiu vis rečiau ir rečiau, nes stengiuosi visada dalytis darbo užkulisiais, kurie parodo, kad mano darbas nėra tik gražių nuotraukų kūrimas. Vidutiniškai per savaitę praleidžiu 50–60 valandų planuodama turinį, organizuodama fotosesijas, bendraudama su prekės ženklais, eidama į susitikimus, pasirašinėdama kontraktus bei bandydama atrasti ir nuspėti naujas tendencijas. Šių dalykų „Instagram“ nuotrauką pamatęs žmogus tikrai nemato.

Kadangi ši sritis dar yra labai jauna, manau, labai svarbu, kad kiekvienas nuomonės formuotojas stengtųsi mokyti savo sekėjus ir parodytų, kiek laiko bei pastangų reikalauja tariamai paprastas turinys.

– Esi susikūrusi nerūpestingą, bet kartu išpuoselėtą stilių. Kaip jį apibūdintum pati? Kur ieškai įkvėpimo savo kasdieniams deriniams?

– Manau, gyvenant Niujorke ir gatvėse matant tiek daug skirtingų žmonių, stilių, kultūrų, įkvėpimas ateina savaime. Be to, tenka dirbti su nemažai drabužių kompanijų, dizainerių ir vaikščioti į jų kolekcijų pristatymus, ten taip pat dažnai pasisemiu įvairių idėjų.

Na, o kalbant apie savo stilių, manau, tai – elegancijos, sportiškumo ir modernumo mišinys. Negaliu įsivaizduoti savo aprangos be sportbačių (labai nemėgstu aukštakulnių – su jais visuomet jaučiuosi nepatogiai), tačiau mėgstu lengvai krintančius sijonus ir sukneles.

– Esi ir viena iš lietuviško prekės ženklo Atella įkūrėjų. Papasakok apie jį. Kaip ir kodėl jis buvo sukurtas?

– Mano tėtis turi drabužių siuvyklą Lietuvoje, tad nuo mažens matydavau, kaip mano tėvai sukasi šioje srityje. Bėgant laikui nusprendėme, kad būtų neprotinga neišnaudoti progos ir turint savo gamybos komandą nesukurti prekės ženklo. Dažniausiai didžiausias drabužių prekės ženklų iššūkis ir būna darbas su siuvyklomis, o mes turime galimybę šimtu procentų prižiūrėti visą procesą. Manau, Atella atsiradimas visai komandai buvo tiesiog organiškas žingsnis į priekį. Taip maždaug prieš ketverius metus ir buvo sukurta Atella.

– Ar drabužius kuri pati?

– Prie drabužių kūrimo tenka prisidėti ir man, tačiau labiau esu atsakinga už rinkodarą bei visą elektroninės parduotuvės veiklą. Kadangi tai – šeimos verslas, kiekvienas esame stipriai įsitraukę į prekės ženklo vystymą ir daug darbų atliekame kartu.

Apie gyvenimą Niujorke ir tokį aktyvų sukimąsi mados pasaulyje svajoja daugelis merginų visame pasaulyje. Kaip atrodo tavo diena ir gyvenimo tempas Niujorke?

Pirmaisiais metais Niujorke stengiausi visur bėgti, eiti į visus renginius ir su visais susitikti, tačiau per pastaruosius metus pavyko susikurti darbotvarkę, kuri man priimtina ir nekelia per daug nereikalingo streso.

Kadangi dalį mano veiklos sudaro darbas su Atella komanda Lietuvoje, vos tik atsikėlusi (dažniausiai apie 7–7.30 val. ryto) stengiuosi greitai peržiūrėti visus elektroninius laiškus ir padaryti svarbiausius darbus. Tuo pačiu metu stengiuosi ir papusryčiauti. Jeigu turiu susitikimų ar projektų tik antroje dienos pusėje, tuomet ryte nueinu į sporto salę, o jeigu susitikimai nuo pat ryto, tuomet tai palieku vakarui.

Likusi dienos dalis kiekvieną dieną yra vis skirtinga, bet ją dažniausiai sudaro elektroninių laiškų atrašinėjimas, susitikimai, tos dienos derinio fotosesija, turinio planavimas bei kūrimas įvairiems projektams, renginiai, skambučiai. Po visos dienos tiesiog norisi pasidaryti vakarienę ir su Dovu pažiūrėti mėgstamą serialą.

– Koks esi žmogus už telefono ekrano? Ar esi šeimos židinio kūrentoja, o gal visą savo energiją atiduodi karjerai?

– Labai žaviuosi savo veikla, bet esu visiškas šeimos žmogus. Visuomet rinkčiausi kelionę su šeima vietoj darbo kelionės ar vakarienę su draugais vietoj renginio. Labai džiaugiuosi, kad bent kol kas pavyksta viską puikiai suderinti ir labai retai tenka rinktis tarp vieno ar kito.

– Turi, regis, nepajudinamą užuovėją – savo vyrą. Kaip judu susipažinote?

– Kai dar mokiausi vienuoliktoje klasėje, rugsėjo 1-osios vakarėlyje. Po mėnesio, per kurį susitikinėjome beveik kiekvieną dieną, Dovas išvažiavo studijuoti į Angliją ir Kanadą, tad teko porą metų bendrauti per atstumą. Pripažinsiu, nebuvo lengva, bet dabar atrodo, kad tas laikas mus labai daug ko išmokė ir padarė mus tokia stipria pora, kokia esame dabar.

– Niujorkas jau tapo jūsų šeimos namais? O gal ketinate kelti sparnus dar kur nors?

– Visuomet, kai mums užduoda šitą klausimą (o jis labai dažnas), sakome, kad stengiamės nieko per toli neplanuoti, bet visuomet atsižvelgti į aplinkybes. Jeigu man ar Dovui atsirastų ypatingų galimybių kažkur kitur, tikriausiai ten ir keliautume.

Straipsnyje buvo panaudotos Mikita nuotr.