Konkursą laimėjusi Oksana Ragauskienė, kuri yra profesionali grafikos dizainerė, 2021 m. Tokijo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai sukūrė po du aprangos variantus vyrams ir moterims. Aprangas lietuviams pagamino Lenkijos įmonė „4F“.

Vyrai Lietuvai atstovaus vilkėdami žalios spalvos kelnių (arba šortų) ir švarko kostiumą, puoštą ryškiomis detalėmis. Moterims sukurti klasikiniai polo marškinėliai, derinami su pieštuko formos sijonu. Galimas ir antrasis – suknelės ir lengvos peršviečiamos striukės – derinys.

Tačiau didinga akimirka aprangų kūrėjai kaip reikiant apkarto – pirmasis apie, jo žodžiais, „didžiausią visų laikų baisybę“ pasisakė dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, ne vienerius metus kuriantis alternatyvias olimpiečių aprangas. Po Pogrebnojaus sekė Statkevičius, moters kūrybą pavadinęs „lėkšta ir primityvia“, komentarą rėžė ir mados apžvalgininkas Arnoldas Remeika. Ūžė ir socialiniai tinklai – netruko diskusijų, ar naujosios aprangos deramai reprezentuos Lietuvą, o galbūt, pačiu blogiausiu atveju, pavers mus modernaus pasaulio užribiu.

Aprangų kūrėja: juk ne laidotuvių maršo ritmu einame

Apie kilusį šaršalą ketvirtadienio vakarą pasisakė ir olimpiečių aprangas kūrusi O. Ragauskienė. Cituojame jos įrašą socialinėje erdvėje:

„Kadangi visi portalai kalba ir komentatoriai nerimsta, manau reikia šį tą ir man parašyti. Taip, tai aš kūriau šios aprangos dizainą. Taip, man tai buvo pirmas toks rimtas darbas. Taip, tai buvo aukščiausias įvertinimas, kokį esu kada nors gavusi. Lietuvos Olimpinė delegacija keliaus su šiais drabužiais per Tokijo Olimpinių žaidynių atidarymą 2021 m. Ar gali būti kažkas galingiau?

Šiek tiek priešistorės. 2018 metais LTOK paskelbė viešą konkursą, kuriame galėjo dalyvauti bet kas: dizaineris, pseudoinformacinių portalų komentatorius, kosmonautas ar kt. žmogus, kuris nori padaryti kažką daugiau nei tiesiog malt liežuviais viešoje erdvėje. Tą aš ir padariau. Sudalyvavau, per pirmąjį susitikimą pateikiau 2 variantus. Per antrąjį išgirdau, kad vienas iš variantų tiko ir laukia finalas.

Finale turėjau susitikti su p. Pogrebnojumi, bet, įvykiams taip susiklosčius, jog jis pats net nesugebėjo laiku atvykti į konkurso finalą, taip jo ir nepamačiau. Žinoma, jis atvyko, pamatė mano darbus ir juos iš karto išpeikė. Po finalo sužinojau, jog mano kurta kolekcija laimėjo! O p. Pogrebnojus turėjo beveik du metus tam, kad galėtų sukurti „alternatyvią“ kolekciją, su kuria net nedalyvavo 2018 m.

Ne, aš nesu kutiurjė, ar drabužių kūrėja, bet spalvas ir apie spalvinę gamą šiek tiek išmanau, turiu 15 metų patirties dirbant su grafika ir puslapių dizainu. Kas mane pažįstat, žinot, kad patinka ryškios spalvos, kurios eiliniam vartotojui gali pasirodyti per daug, nes juk „per daug džiaugtis nevalia, reikia neišsiskirti iš minios, pilka, juoda ir balta yra puikus pasirinkimas, niekad nesuklysi.“ Bet juk mes neinam laidotuvių maršo ritmu šiuo atveju. O keliaujame ten, kur bus dar begalė valstybių su savo spalvomis, savo deriniais turime išsiskirti. Ir išsiskirsime!

Taip, žalia ir raudona dera, pažiūrėkite į žemuoges ar braškes, juk tai tobulas gamtos kūrinys. Žinoma, čia ne sodas, kaip minėjo p. Statkevičius, o reprezentatyvi apranga, kuri, mano supratimu, turėjo būti solidi, sportiška, patogi, lengva, nes Tokijuje bus karšta, bei tuo pačiu kristi į akį taip, kad niekad niekas jos nepamirštų ir iš karto pažintų kas eina, tokį įsivaizdavimą ir sukūriau.

Vėliau atsirado keli niuansai, kai buvo nutarta, jog aprangą gamins didelė sporto drabužių įmonė, kur dizaineriai yra apriboti tam tikromis spalvinėmis paletėmis, medžiagomis, spaudos ir pan. galimybėmis. Taigi, po kelių darbinių susitikimų su didžiulės kompanijos 4F dizaineriais, technologais ir t.t. teko pagrindinę kolekciją šiek tiek patobulinti, atsisakyti tautinių motyvų, net pakeisti kažkurias aprangos dalis ir, žinoma, koreguoti spalvinę gamą.

Aš savo darbu didžiuojuosi! Įdėjau tikrai daug savęs. Didžiuojuosi tuo, ką šiandien išvydo visa Lietuva tuo pačiu ir aš pamačiau galutinį variantą, kuris man labai patinka! Mane labiausiai džiugina žalias kostiumas su raudonais „lompasais“, kad ir ką jūs manytumėt. Jis panašiausias į mano pirminį kurtą dizainą!“

Sukritikavo konkurento darbą dizainas primena pasienio stulpus

Kalbėdama su DELFI, aprangų kūrėja atrėmė dizainerio A. Pogrebnojaus kritiką teigdama, jog 2018 m. konkurso finale ji nematė nei paties dizainerio, nei jo kurtų darbų, o tai esą rodo atsainų požiūrį į darbą. Be to, sukritikavo ir jo alternatyvią kolekciją, esą, štai, tamprių dizainas galimai buvo pasiskolintas iš Baltarusijos ir Lietuvos pasienio stulpų.

„Įsivaizduokite dabar „alternatyvią“ siūlomą sportinę aprangą apsivilkusius delegacijos narius (o juk jie ne visi yra jauni sportininkai) – trumpi klostuoti sijonėliai ant solidžių moterų? Ar pižamą primenančios kelnės ant mūsų galingų vyrų? Taip, aš čia pažiūrėjau kaip profesionali UX/UI dizainerė, kai kartais kūrėjams visai pasimiršta drabužio, interneto svetainės, šaligatvių ar sofos funkcionalumas. Negali būti tik gražu, bet turi būti ir funkcionalu. Konkurse galėjo dalyvauti bet kas. O aš mėgstu iššūkius, dėl to ir pasinėriau su visa galva į tokią avantiūrą, įdėjau tikrai daug darbo ir savęs į visa tai.“

Nors O. Ragauskienė džiaugiasi galutiniu rezultatu, vis dėlto, pirminė jos aprangų vizija buvo kiek kitokia. Esą kad ir kaip Lenkijos įmonė stengėsi atkartoti jos dizainus, pavyko ne viskas.

„Jeigu nedirbtume su Lenkijos įmone, matyt, būtų visai kita spalvinė gama. Sodresnė žalia, ne tokia ryški raudona. Geltonos suknelės būtų santūresnės arba jų visai nebūtų, nes jos atsirado kaip alternatyva moteriškiems švarkams, kurie turėjo būti priderinti prie žalių sijonų. Nebūtų baltų striukyčių, o moterys avėtų raudonus batelius su kulniuku ar be. Taip pat vietoje visur naudojamų trispalvės detalių būtų dar įpintas mano kurtas raudonas tautinės juostos motyvas, kurio techniškai nepavyko nei pagaminti, nei atspausdinti“, – teigė kūrėja.

Pogrebnojus įsitikinęs, jog lietuviams Tokijuje bus gėda

Primename, kad pirmasis apie ketvirtadienį pristatytas olimpines aprangas kritiškai pasisakė A. Pogrebnojus.

„Man kyla tik vienas klausimas: raudoni lampasai ant kelnių, tai yra kas, Rusijos armijos generolo kelnių „remeikas“? Spalvų darna tai tiesiog fantastiška... atrodo, kad daltonikai kūrė ir geltona suknelė, net oro trūksta, kokia baisi, žalią vyrišką kostiumą su šortukais tai iš karto gali vaikų choras „Žiogelis“ užsakyti, o komplektas su trumpu sijonu – tai ne sportininkei dėvėti tai tikrai. Labiau tiktų Šiaurės Korėjos pareigūnei, kuri pasus ant sienos tikrina... labai, labai gaila puikių mūsų sportininkų ir reziume nekuklus: mano aprangos 1000 kartų gražesnės“, – mintimis dalijosi dizaineris.

Konkurse dėl olimpinių aprangų kūrimo dalyvavęs A. Pogrebnojus sako taip pat nesuprantąs, kodėl O. Ragauskienė jam meta pastebėjimus dėl vėlavimo į finalą: „Dizainerė rašo, kad aš kažkur vėlavau, niekada nevėluoju ir kas mane pažįsta žino, kad čia mano geležinė taisyklė. Rašo, kad mačiau, ką ji daro. Nieko nemačiau.

Esu geras ir nepiktas žmogus, tad jei Olimpinis komitetas supras, kad suklydo – aš mielai pasiruošęs padėti, nes su šia kolekcija, kurią pristatė O. Ragauskienė, gėda vykti į žaidynes ir tai ne tik mano nuomonė“.

Pabaigai A. Pogrebnojus pridūrė manąs, kad konkursas – „farsas“, o tam, kad žmogus be patirties sukurtų gerą olimpinę kolekciją – jis turi būti beveik genijus.

Praėjusį mėnesį A. Pogrebnojus buvo pristatęs alternatyvią olimpiečių aprangą. Ją išvysite nuotraukų galerijoje:

A. Pogrebnojaus kurtoje alternatyvioje kolekcijoje dominuoja balta spalva, išraižytas Vytis (jo autorius – dailininkas Nerijus Baublys), o užrašas „Lietuva“ panaudotas tokiu šriftu, koks buvo ant legendinio S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo „Lituanica“.

„Tokia spalva pasirinkta todėl, kad labai karštos vasaros yra tiek Lietuvoje, tiek Tokijuje. Kita priežastis – tai yra sakurų žydėjimo spalva. Aprangos sukurtos dviratininkams, plaukikams, regbininkams, daug kitų sporto šakų. Negalėjau išsiplėsti iki absoliučiai visų, bet padariau tą, ką buvo galima padaryti“, – DELFI sakė A. Pogrebnojus.