Mados apžvalgininkas piešti blogiausio scenarijaus neskuba
Kol pasaulyje, įskaitant ir globalią mados rinką, – stagnacija dėl koronaviruso protrūkio, mados apžvalgininkas edukacinio projekto „Suprasti madą“ įkūrėjas Arnoldas Remeika neskuba piešti blogiausio scenarijaus net vietinės reikšmės mados verslui. Anot jo, po karantino gyvenimas nesustos, nepasikeis ir mūsų poreikis rengtis ir puoštis, o prekyba iš esmės dar sparčiau kelsis į elektroninę erdvę.
– Hipotetiškai – kaip Lietuvos dizaineriams ir mados kūrėjams seksis šiuo sunkmečiu? Lietuvių fabrikai, kur siuvama dalis produkcijos, turi stabdyti gamybą, reiškiasi, kurį laiką naujų produktų rinkoje neišvysime. Ar teks pardavinėti sandėlio likučius?
– Manau, kad dauguma šalies dizainerių ir prekės ženklų savo pavasario ir vasaros kolekcijas pilnai arba iš dalies jau pasigamino, nes naujos kolekcijos į rinką ima pamažu atkeliauti net nuo sausio pabaigos. Kitas klausimas – ką toliau su šia produkcija daryti, kai karantino metu uždarytos fizinės parduotuvės ir kiti prekybos taškai, atšaukti dideli pardavimo renginiai, kuriuose daugelis prekės ženklų tikėjosi pristatyti savo naujausias kolekcijas.
Kalbu ir iš asmeninės patirties, nes šiomis dienomis kaip tik turėjo būti pristatytas ir mano vardinės vyriškų viršutinių drabužių kolekcijos tęsinys – su prekės ženklu „inAVATI“ jau antrus metus kuriame, gaminame ir parduodame vyriškus paltus, striukes, lietpalčius. Ką gi, tai taps savotišku išbandymu – nors lietuviai internetu drabužių perka vis dar palyginti nedaug ir nori prieš įsigyjant juos matuotis, verslas turės įtikinti vartotojus, kad pirkti drabužį internetu yra taip pat patogu kaip ir buities prietaisą, knygą ir kosmetikos priemonę. Turėsime pateikti kuo daugiau informacijos apie prekes, išsamiai jas aprašyti, nepagailėti nuotraukų, video medžiagos, t.t. Kolekcijų pristatymai keliasi į socialinius tinklus, naujienų portalus ir elektronines parduotuves.
Be abejo, nespėjusiems prekių pasigaminti teks pardavinėti tai, kas liko sandėliuose, bet ir tai nėra labai blogai – galbūt turime pasinaudoti proga ir vartotojams patraukliomis kainomis likviduoti sandėlio likučius.
Akivaizdu, kad pardavimai bent jau kol kas keliasi į virtualią erdvę, todėl turime maksimaliai prisitaikyti prie šio pokyčio – bendrauti su savo pirkėjais internetu, prekes siūlyti pirkti per elektronines parduotuves ir socialinius tinklus, išradingiau komunikuoti, kūrybiškiau pristatyti savo prekes. Bent jau aš ir mano partneriai tikrai ketiname taip ir daryti.
– Tikėtina, dalis pirkėjų atsargiau valdys savo finansus, atsisakys nebūtinų prekių, įskaitant ir drabužius. Kaip manote, koks prekybos štilio laikotarpis yra išgyvenamas, o koks reikštų bankrotą?
– Kol kas dar anksti piešti liūdniausias prognozes ar numatyti, kaip gyventojai elgsis šiomis aplinkybėmis. Karantinas neišvengiamai baigsis, visi turėsime grįžti į normalų gyvenimą, kaip tik įsibėgės pavasaris, norėsis kažko naujo, tarsi kažkokios naujos pradžios. Bent jau mano nuotaikos tokios. Tikrai neketinu pasibaigus karantinui ignoruoti pavasario. Todėl prekyba kažkokiomis apimtimis neišvengiamai vyks internetu, nors ir neatmetu, kad pirkiniai bus labiau apgalvoti, mažiau spontaniški.
Dauguma lietuviškų prekės ženklų ir dizainerių ir normaliomis aplinkybėmis yra pratę prekybą organizuoti internetu, nes tai reikalauja mažiausiai sąnaudų – retas kuris gali sau leisti turėti fizinius prekybos taškus, parduotuves. Manau, kad pastarieji ir nukentės labiausiai. Mažieji, jeigu verslą vykdo planingai, veikiausiai bus atsidėję rezervo nenumatytoms aplinkybėms, užsiauginę kažkiek „lašinio“. Juolab kad verslas internete kur kas pigesnis nei mažmeninė prekyba fizinėse vietose.
Apie bankrotus kol kas vengčiau kalbėti, nes kiekvieno verslo gyvavime pasitaiko natūralių krizių – pavyzdžiui, sukuri kolekciją lietingai lietuviškai vasarai, o stoja visiška sausra ir rekordinis karštis. Taip juk yra nutikę ir ne vienam. Kas tada? Kažkaip juk išsisukdavome, reaguodavome, operatyviai keitėme planą ir rasdavome išeitį. Kažkaip išgyvendavome iki šiol, išgyvensime ir dabar.
Miglės Golubickaitės nuotr.
– Ar smulkieji lietuviški prekės ženklai apskritai turi šansą išgyventi šią force majeure situaciją?
– Situacija ne iš lengvųjų, bet kviesčiau į tai žiūrėti pozityviai, nes kitos išeities neturime. Turėsime kūrybingai išnaudoti priverstinį karantiną ir galbūt atlikti darbus, kuriems visada trūksta laiko – daugiau laiko skirti kūrybai, poreikių analizei, tiekėjų paieškai, ateinantiems sezonams suplanuoti, padaryti inventorizaciją galų gale. Juk smulkūs verslininkai nuolat skundžiasi, kaip viskam trūksta laiko ir kaip tenka „multitaskinti“. Štai, kai aplinkybės mus sustabdo, esame priversti sustoti, turime prabangą į savo verslą pažiūrėti iš šono, pagalvoti ką galime keisti, kad ateityje krizėms užgriuvus padariniai nebūtų tokie skaudūs.
Be abejo, nebūtų protinga neigti nuostolių, kuriuos patirs tiek mažieji, tiek vidutinieji, tiek didieji tekstilės pramonės verslai, tiek kūrėjai, tiek gamintojai, tiek pardavėjai, tačiau tos kelios savaitės neturėtų būti pražūtingos.
Ką tikrai kviesčiau daryti – tai palaikyti vietos verslininkus, nenusisukti sunkią akimirką. Ne paslaptis, kad nesame labai patriotiški lokalių mados verslininkų atžvilgiu, veikia renkamės tarptautinį prekės ženklą, neduodami šanso lietuviams parodyti, kad ir mes mokame kurti ir gaminti puikius produktus. Taigi, tegul tai būna gera proga auginti savo lojalumą vietos verslui, atrasti nematytus kūrėjus, duoti šansą išgyventi šią force majeure situaciją.
– Kaip keisis mūsų apsipirkimo įpročiai? Ar nustosime galvoję apie naujus pirkinius ir savo įvaizdį iš esmės, nes karantino laikotarpiu nėra, kur eiti?
– Palaukime kelias dienas ir tada darykime išvadas. Kol kas ženklaus susidomėjimo sumažėjimo internete nepastebėjau. Natūralu, kad gyvenimas dabar kelsis online, o pertraukose taip naujienų sekimo norėsime atsipalaiduoti ir nuvyti šalin niūrias mintis. Aš asmeniškai tikrai ketinu skirti laiko ir apsipirkimui internetu, nes tam man paprastai reikia nemažai laiko – mėgstu analizuoti, rinktis informaciją, skaityti atsiliepimus, kontaktuoti su kūrėjais dėl papildomos informacijos prieš padarydamas bet kokį sprendimą pirkti. Tai gal ir kitiems tai taps proga internetu pirkti atsakingiau, išvengti spontaniškų pirkinių, kuriuos dalis pirkėjų perka pervargę nuo darbų, norėdami savo paguosti.
O kad karantino laikotarpiu nėra kur nueiti man atrodo nepakankamas argumentas, nes juk drabužius atostogoms šiltuose kraštuose taip pat ruošiame iš anksto, nujausdami malonumą, kurį patirsime naują pirkinį užsidėję kažkada vėliau. Po karantino gyvenimas nesustos, nepasikeis ir mūsų poreikis rengtis ir puoštis.
Be abejo, jau kurį laiką visame pasaulyje pastebimas daiktų pirkimo sumažėjimas, nes žmonės ima galvoti, ar tiek daiktų jiems reikia, ir kiek šių daiktų gamyba, pakavimas ir transportavimas sunaudoja planetos resursų. Taigi, perkame vis mažiau, bet vis kokybiškesnių daiktų, kurie mus lydės bent kelis sezonus, o galbūt ir visą likusį gyvenimą. Ši tendencija jau pasiekė ir Lietuvą, ir tai yra geras ženklas visiems, kas parduoda ne vienadienius madingus daiktelius, bet ilgaamžius, iš mados greitai neišeinančius daiktus.
Miglės Golubickaitės nuotr.
Dizainerio verslą gelbės atsargos „juodai dienai“
Vilniuje fizinę parduotuvę turintis dizaineris Robertas Kalinkinas, koronaviruso protrūkio akivaizdoje, sako, kad visai sustojus prekybai jo verslui išgyventi pavyktų keletą mėnesių, galbūt – net pusę metų, tačiau net ir turint atsargų „juodai dienai“, pasekmes reikėtų glaistyti labai ilgai. Vis dėlto, anot kūrėjo, kur kas skeptiškesnis scenarijus laukia mažųjų mados verslų, kurie neturi finansinio rezervo.
– Kokia jūsų asmeninė prognozė – kaip koronavirusas ir karantinas paveiks mados namus? Ar šiuo atveju įmanoma turėti planą B?
– Virusas tapo ilgą laiką lauktos ekonominės krizės pradžia. Jis neabejotinai paveiks mus bei kitus mados segmento verslus. Didžiausią įtaką jis turės grožio sektoriui, nes didžioji kosmetikos pramonė paremta lytėjimu. Tekstilės sritis pagrinde kenčia dėl resursų ir išteklių logistikos. Kitaip tariant, pasibaigus atsargoms, partneriai nėra garantuoti, kad gaus papildymus ir galės tiekti gamybos paslaugas mums bei kitiems. Planas B, žinoma, yra gaminti patiems bei telktis į vietinės izoliuotos rinkos perkamąją galią.
– Ar tikitės, kad el. prekyba šiuo sunkmečiu vyks stabiliai?
– Stabiliai ji veiks tik kaip paslauga, tačiau jau dabar matome strigimą iš trečiųjų šalių partnerių. Logistika yra el. prekybos silpnoji dalis. Tam, kad mes galėtume pristatyti prekę klientams, kurie nebegali jos atvykti atsiimti, tenka naudotis Lietuvos pašto paslaugomis ar kurjeriais. Net naudojantis paštomatais, neišvengiamas žmonių įsitraukimas. Užstrigus partnerių logistikai, siuntos gali nepasiekti žmonių. Sprendžiame šias spragas su partneriais ir, žinoma, tikimės sklandaus ir operatyvaus darbo. El. prekyba yra atskira „Robert Kalinkin“ mados namų veikla, ji sudaro didelę dalį įmonės pajamų, tad norint išlikti – teks dėti daugiau pastangų.
– Kokia karantino trukmė prekių ženklams būtų kritinė?
– Prekių ženklai Lietuvoje, kalbant apie mados sektorių, yra sąlyginai maži. Mūsų mados namai turi amortizacinių lėšų, tačiau visiškai sustojus prekybai, kaip šiuo atveju – fizinių parduotuvių darbui – labiausiai kenčia ilgalaikiai santykiai ir plėtra. Viduje galėsime išgyventi keletą mėnesių, galbūt pusmetį. Jeigu karantinas truks ilgiau nei du mėnesius, turėsime ilgalaikes pasekmes, kurias turėsime taisyti bent pusmetį po karantino pabaigos. Kadangi smulkieji verslai iš esmės neturi didelių atsarginių finansinių resursų, o bankai bei paskolų platformos neteiks finansavimo paslaugų, manau, didelė dalis, deja, susidurs su sunkumais ir galimai su jais nesusitvarkys greičiau nei per vieną mėnesį.
– Ėmėtės atsargumo priemonių dėl siuntų (prekės pakuojamos vienkartinėmis pirštinaitėmis, nuolat dezinfekuojamos rankos, įranga) – ar dėl to patirsite papildomų išlaidų ir ar tikitės, kad kiti prekių ženklai paseks jūsų pavyzdžiu?
– Dėl kvalifikuotos komandos bei valdybos, laiku nuspėjome ir sumodeliavome galimas rizikas sektoriuje. Nepaisant verslo, naujas saugos priemones įvedėme dar prieš karantiną. Tai žingsnis, skirtas apsaugoti, visų pirma, komandą bei pirkėjus, tiesiogiai susiduriančius su tiekiamomis paslaugomis. Mūsų el. prekybos naujieji apsaugos standartai, manau, yra pirmieji Lietuvoje ir tikimės, kad šis pavyzdys ne tik padės, bet taip pat ir paskatins kitus imtis panašių, gal net pranašesnių priemonių. Dezinfekavimas ir saugos priemonės yra svarbus žingsnis, norint nepabloginti padėties viduje. Tikimės sulaukti palaikymo iš klientų ir partnerių, taip kartu išvengiant didesnių nuostolių arba nepatogumų.
Gertrūdos Varnaitės nuotr.
Stilistė lieka be darbo – paradoksalu, bet tiki didėsiančia drabužių paklausa
Pasaulio ekonomiką šienaujantis COVID-19 per kišenes kerta ne tik mados kūrėjams, bet ir dar vienai neatsiejamai pramonės daliai – stilistams. Fotosesijų stilistė Vilija Rušinskaitė sako, kad paskelbus karantiną, jai ir daugeliui kolegų nebelieka pagrindinio, o kartais ir vienintelio pajamų šaltinio.
Kaip teigia mados profesionalė, šiuo sunkmečiu, veikiausiai, kils el. prekybos apsukos, o žmonių poreikis gražiai atrodyti ir rengtis ne tik nesumažės, bet ir priešingai – didės. Esą kai kuriems pirkėjams tai savęs guodimo forma.
– Kokia šiuo metu yra stilistų situacija karantino fone? Ar darbai – visiškai stoję ir stilistai potencialiai lieka be pajamų?
– Kadangi daugiausiai stilizuoju fotosesijas, tai nuo šios savaitės visi darbai yra sustabdyti ir nukelti neapibrėžtam laikui, kai gyvenimas grįš į vėžias. Ir taip, tai reiškia laikiną gyvenimą be pajamų. Tiesa, girdėjau, kad vyriausybė laisvai samdomiems darbuotojams skirs 200 eurų išmokas.
– Kokios alternatyvos šiuo metu įmanomos stilistams? Konsultacijos nuotoliniu būdu?
– Aš asmeninėmis stiliaus konsultacijomis neužsiimu, tad jokios nuotolinės alternatyvos neturiu, kaip ir didžioji dauguma mano kolegų stilistų.
– Kokia yra asmeninė prognozė – parduotuvėms užvėrus duris, kils internetinės prekybos mastai? O gal žmonės kaip tik nematys poreikio apsipirkinėti, nes namuose patogiau vilkėti namų drabužius, pižamas, chalatus?
– Prekyba internetu tikrai turėtų padidėti, nes atsiradus daugiau laiko apžiūrinėti, kas parduotuvių kataloguose naujo, ir saugantis fizinio kontakto, tai lieka pagrindine išeitimi. Manau, kad pasiguodžiančių naujais pirkiniais tokiu būdu tikrai padaugės, esu tuo tikra.
Asmeninio archyvo nuotr.
