Didžiąją laiko dalį ji dirba namie miesto pietuose. Čia ji gyvena kartu su savo sužadėtiniu, su kuriuo susipažino per kiekvienam gerai žinomą mobiliąją aplikaciją. Jų namai – mažučiai, tačiau jaukūs ir apstatyti „antrų rankų“ baldais bei interjero detalėmis, o nuostabiausia tai, kad čia pat jie turi ir sodą, kas, anot Stephanie,
Amsterdame yra labai neįprasta. Kai norisi pakeisti namų aplinką, ji eina į šalimais esančią ir hipiška dvasia alsuojančią kavinę ir gurkšnodama jazminų arbatą bando nukreipti mados vartotojus sąmoningumo linkme.
– Kaip susidomėjai tvaraus gyvenimo būdo idėjomis ir etiškos mados principais?
– Amsterdamo institute studijavau tarptautinę madą ir ženklodadarą. Visgi estetinė mados dalis mane traukė labiau, tad, pabaigusi studijas, pradėjau dirbti vienoje tvarios mados kompanijoje, kur mano susidomėjimas šia sfera ir išaugo. Daug išmokau apie industriją ir visiškai persiorientavau iš greitosios į lėtąją madą.
– Išleidai knygą „Slow it down“. Apie ką ji?
– Tai – praktiškas gidas, padedantis susiformuoti garderobą vadovaujantis tvarios mados principais. Nuo pagrindinių ir esminių idėjų iki patarimų, į kokius aspektus atsižvelgti, vartojant tvarius ženklus. Turėtų būti įdomu visiems, kurie stengiasi gyventi sąmoningiau.
– O kaip trumpai galėtum apibūdinti tvarų gyvenimo būdą?
– Svarbiausias aspektas vartojant – sąmoningumo lygis. Žinoti ir būti susipažinusiam su vartojimo rezultatais ir kokią tai įtaką daro ne tik tau, bet ir kitiems.
– Pastaruoju metu rinkoje atsiranda daugybė mažų nepriklausomų mados ženklų, kurie save priskiria prie tvarios mados nišos. Rodos, jei mados ženklas gamina marškinėlius iš organiškos medvilnės, jis jau savaime tampa sąmoningos mados atstovu. Kaip atskirti, kas yra tikra, o kas – tik skambios rinkodaros frazės?
– Manau, vartotojai patys turėtų save edukuoti šiais klausimais ir neturėtų aklai pasikliauti tuo, kas rašoma. Iš esmės, jei paskaitytume, greitai suprastumėme, kad organiška medvilnė nėra tvari medžiaga dėl gamybos ir apdirbimo procesų. Siūlyčiau jums, kaip vartotojui, apmąstyti savo poziciją ir aiškiai suvokti savo vartojimo principus, kuriais norite vadovautis pirkdami. Galbūt jums svarbi gyvūnų gerovė, galbūt – etiški gamybos principai, o galbūt svarbu, kad jūsų dėvimi drabužiai būtų pagaminti iš natūralių medžiagų. Kai žinosite, kas jums svarbu, bus lengviau atsirinkti. Su laiku išmoksite daugiau ir tai, neabejoju, kardinaliai pakeis jūsų vartojimo įpročius.
– Ar galėtum paneigti mitą, kad tvari mada kainuoja daugiau?
– Viskas priklauso nuo požiūrio. Tvariausias mados vartojimo metodas – vartoti mažiau ir sumažinti pirkinius iki būtiniausių, kai jų išties reikia. Išvis puiku, jei tie daiktai pirkti iš „antrų rankų“, o tai dažnu atveju pigiau, nei perkant naujus. Tačiau netgi perkant naujus kokybiškus ir tvarius daiktus nėra taip brangu, kaip įsivaizduojate. Kokybiškas daiktas tarnaus ilgiau, tad pirkti reikės rečiau. Svarbu mąstyti, kiek iš tiesų daiktų jums reikia.
– Vis labiau populiarėja etiški ir skaidrūs mados verslo principai. Kodėl vartotojams tai svarbu?
– Tiesa, skaidrumas mados versle darosi vis svarbesnis. Vartotojai nori žinoti, kaip drabužiai gaminami ir kokiais principais bei vertybėmis kompanijos vadovaujasi. Taip pat norime palaikyti tuos, kurie tai daro teisingai. Vartotojų atvirumo poreikis – puikus stimulas mados ženklams būti atviresniems bei keisti ilgus metus nusistovėjusius darbo principus.
– Kokia tvarios mados tendencija nusimato artimoje ateityje?
– Manau, kad į madą stipriai ateina „circular“ mados principas, kai drabužiams ar medžiagoms suteikiamas antras gyvenimas juos perdirbant, perdarant ir pakeičiant. Išskirčiau mados ženklus „Swedish Stockings“ ir „Mud Jeans“, kurie jau tai daro.
– Ar avi odinius batus, turi odinių rankinių?
– Man tai iš tiesų sunki tema. Nors nevalgau mėsos, pirmenybę teikiu odiniams, o ne naftos pagrindo odos pakaitalams. Tikiuosi, netolimoje ateityje turėsime geras odos alternatyvas.
– Esi vegetarė?
– Maitinuosi tik augaliniu maistu. Man tai gana paprasta, nes mano šeimoje beveik visi taip maitinasi. Mano sužadėtinis, brolis ir mama – visi esame veganai.
– Ar rūšiuoji atliekas?
– Žinoma! Rūšiuojame plastiką, stiklą, popierių ir, žinoma, drabužius. Labai gaila, kad šalimais nėra komposto konteinerių.
– Kaip dažnai apsipirkinėji?
– Labai retai. Tačiau mano darbo aplinkybės lėmė, kad gaunu nemažai dovanų iš sąmoningos mados ženklų. Visgi, jei yra vieno ar kito pirkinio poreikis, dažniausiai juos įsigyju „antrų rankų“ parduotuvėse. Tiesą sakant, visi mūsų pinigai šiuo metu atitenka kelionėms. Dievinu slampinėti svetimuose miestuose ir atrasti naujas vietas. Tai man suteikia gyvybės. Šią vasarą keliavome Slovėnijoje ir Portugalijoje, jos tokios gražios…
– Kokie tavo kasdieniai ritualai?
– Tiesą sakant, nelabai tokių turiu. Darau ir elgiuosi taip, kaip mano kūnas ir siela to reikalauja tuo metu. Na, bet šiuo metu bandau susidėlioti ryto rutiną ir keltis kiek įmanoma anksčiau, bet man tai sunkiai sekasi…
– Kokia tavo gyvenimo filosofija?
– Viskas vyksta dėl priežasties.
– Vakarienė su draugais tavo namuose, ką gaminsi?
– Veganišką grybų rizotą.
– „Instagram“ profiliai, kuriuos seki.
– Tai – profiliai su tvarios mados kryptimi. Vienas jų – @trashisfortossers, kur parduotuvės be plastikinių pakuočių įkūrėja Lauren Singer dalijasi savo kasdienybe be atliekų.
– Filmo rekomendacija.
– Filmas „The True Cost“ – būtinybė, jei dar nematėte.
– Pabaik mano sakinius:
– Greta Thunberg… ragina žmones ne tik kalbėti, bet ir veikti. Ji – tikra inspiracija.
Modernios moterys… – raktas į tvarią ateitį.
Feminizmas… – tema, apie kurią žinau per mažai.
Sveika gyvensena… – tam, kad kartais galėtume pasukčiauti ir suvalgyti šokolado plytelę.
„Instagram“… gali užknisti, bet taip pat gali suteikti ir įkvėpimo dozę.
Lėtas gyvenimas… daug geriau, nei galima įsivaizduoti.
– Kokią emociją turi Amsterdamas?
– Ypač atsipalaidavęs ir neįpareigojantis, nors mieste vis daugėja turistų… Amsterdamas neturi didelio miesto pojūčio, tai veikiau jaukių kaimynysčių derinys, kur kiekvienas rajonas turi savo nuotaiką ir unikalumą. Amsterdame gausu mažų tvarių parduotuvių, veganiškų restoranėlių, kavinių ir kitų įdomių vietelių.
– Kokiose Amsterdamo gatvėse tave sutikčiau?
– Dievinu gatves, kurios yra Negen Straatjes kaimynystėje. Tai šiek tiek turistiška vieta, tačiau tų gatvių jausmas, nuotaika man labai artima. Taip pat privalau paminėti kanalus, nes tai – tikrasis Amsterdamas.
– O ar egzistuoja Amsterdamo pastatas, kurį vadini savuoju?
– Tai – Amsterdamo valstybinis muziejus (ol. Rijksmuseum). Jis turi tunelį dviračiams, kuriame dažnai gali sutikti grojančių gatvės muzikantų. Naktį ten tvyro ypatinga nuotaika.
– Amsterdamo atmintinė:
Parkai: Vondelpark, Sarphatipark.
Kaimynystės: De Pijp, Jordaan, Negen Straatjes, Oost.
Restoranai: „Meatless District“, „Vegan Junkfood bar“, „Moer“, „Yerba“.
Kavinės: „Coffee & Coconuts“, „Coffee sometime“, „Bocca“.
Turgūs: „Noordermarkt“, „Ij-hallen“, „Maker market“, „De Kloffie Markt“.
Butikai: „Verse“, „Studio Jux“.
