– Geriausias stiliaus patarimas, kurį esate gavusi arba girdėjusi?

– Dirbdama modeliu turėjau galimybę suktis mados pasaulio epicentre. Begalės patarimų, išgirstų bei pamatytų... bet rinkausi visada pati. Augau šeimoje, kur stiliaus sąvoka buvo traktuojama ne kaip vieno sezono „must have“, bet buvo siejama su savęs išreiškimu per rūbą – lyg minties manifestacija per daiktą.

Geros manieros šeimoje, minčių higiena, šeimos moterų elegancija buvo tikras įkvėpimas ieškant savęs bei nenutolstant nuo savo prigimties ir stiliuje. Nors savęs ieškojimo žavusis etapas, išsemtas visomis saujomis, tikriausiai kėlė šypseną namiškiams. Dabar stilių suvokiu kaip žmogaus vidinio pasaulio atspindį ir geriausias patarimas – būti savimi.

– Dizainerių kūryba ar „įkandamesni“ populiarūs prekių ženklai?

– Šiais laikais galima visko rasti „įkandamomis“ kainomis. Aš nesivaikau vardų. Visada palaikau lietuvių kūrybą. Ypatingai mieli daiktai, dovanoti ar įsigyti iš draugų ir bičiulių dizainerių, kai rezonuoja jų gyvenimo būdas, pasaulio suvokimas, o tai atsispindi ir jų kūriniuose.

Žinoma, kad galiu rinktis daiktus ir iš visai nepopuliarių butikų, kurie, tarkime, veža daiktus iš Italijos, klijuoja butiko etiketę ir tai viskas, ką žinai apie tą daiktą. Daiktų tokiuose butikėliuose būna po vieną, o jei sužinotumėte kainą, maloniai nustebtumėte (šypsosi). Smagu rūbo unikalumas.

– Jūsų nuomone, stilingiausio žmogaus titulą Lietuvoje pelnytų...?

– Man tai – mano šeimos moterys. Mama. Gražiausių ir tauriausių savybių puokštė – jos vidinis pasaulis, kuris atsispindi jos stiliuje. Laikysena, elegancija, manieros – visa tai susipina į nuostabųjį „stilinga moteris“.

– Drabužis, be kurio neįsivaizduojate savo garderobo?

– Tikrai tiek neprisirišu prie daiktų, kad būtų be kažko sudėtinga ir neįsivaizduojama (šypsosi). Tačiau mielai renkuosi sukneles. Kelnių taip pat nevengiu, juk puikiai suvokiu, jog moteriškumas, įšokus į džinsus, niekur nedingsta, bet kad moteris jaučiasi visai kitaip su suknele... irgi ginčytis neverta.

– Kokie atspalviai ir raštai dominuoja jūsų spintoje?

– Įvairovė. Gėlės, spalvos, geometrija. Ryškūs ir pasteliniai audiniai. Visa puokštė – nuo raštų iki spalvų.

– Kliaujatės savo skoniu ar stilisto nuomone?

– Šiame etape visada kliaujuosi savo skoniu. Buvo laikas, kai sukausi mados pasaulyje, vedžiau laidą ir televiziniu įvaizdžiu rūpinosi stilistai. Labai smagus buvo praėjęs etapas, tačiau puikiai jaučiuosi ir šiame.

– Suknelės vakarėliams ir renginiams – pirkti ar nuomotis?

– Aš ne iš tų, kurios apsivelka rūbą vos vieną kartą, todėl man įsigyti daiktą apsimoka (juokiasi). Be to, nesu vakarėlių liūtė, kuri dalyvautų juose keturis kartus per savaitę. Manau, viskas gerai, kas žmogui tinka. Šiais laikais, kai yra daug antrų rankų parduotuvių, daiktai keliauja ir tai smagu. Kad tai, kas vienam nebetarnauja, kitam dar labai tinka. Taip truputį lėtiname pašėlusio vartojimo tempą.

– Aksesuarai, į kuriuos rekomenduojate investuoti?

– Niekada negalvojau apie aksesuarus kaip apie investicinį fondą, nors tikrai pažįstu žmonių, kurie investuoja į brangakmenius. Manau, kad relikviniai papuošalai, perduodami iš kartos į kartą – tai brangi emocinė investicija. Na, o jei jau žiūrint visai pragmatiškai, tai, manyčiau, papuošalai iš brangakmenių būtų atsakymas į klausimą.

– Kasdienė rankinė – mažesnė ar tokia, kurioje telpa visas gyvenimas?

– Kai būnu su mažiuku – tik ta, kur telpa gyvenimas. Dažniausiai net kelios (juokiasi). Kai einu kur viena, renkuosi kuo mažesnę. O geriausia būtų eiti visai be rankinuko. Juk moterys, auginančios mažus vaikus, tikrai tą jausmą žino, kai eini „laisvom rankom“.

– Ko niekada, už jokius pinigus nesutiktumėte vilkėti?

– Sako, ko negali pinigai, gali labai dideli pinigai (juokiasi). Dirbant modeliu teko vilkėti viską, apie ką paprastai nebūčiau net pagalvojusi, taigi tai buvo darbo dalis. Su ta patirtimi įgijau daug pamokų. Ir apskritai, gyvenime jau nesureikšminu kažko tiek stipriai, kad su tuo susitapatinčiau – tarkime, situacija yra nemaloni, bet tu žinai, kad ji praeis ir jau net už valandos daug kas bus kitaip. Jau nekalbu apie rytojų.

Ir su rūbais tas pats – svarbu išlikti sąžiningu sau ir likti savimi. O tada bus miela su savimi visur. Ir juodoje naktyje ir audroje nepražūsi, o laimingas būsi ne dėl to, kad viskas gerai, bet viskas bus gerai, nes esi laimingas.