– Jolanta, vadovaujate agentūrai, kuri žinoma ne tik Lietuvoje. Kaip radosi „Modilina“?
– Esu be galo dėkinga likimui už gerus genus, drąsą rizikuoti ir kad nepabijojau tuomet dar absoliučiai naujos, legendomis apipintos modelių profesijos. Dirbdama modeliu, priklausiau senai žinomai agentūrai „Modilina“, tačiau po kurio laiko agentūros savininkai nusprendė keisti verslo kryptį ir mielai man leido naudoti pavadinimą.
– Mados industrijoje esate jau daugiau nei dvidešimt metų. Kas per tuos metus pasikeitė?
– Technologijų pažanga ir jos augimo tempas suteikė daugiau galimybių bei būdų strateguoti modelių karjeroje ir mados rinkoje. Pavyzdžiui, anksčiau modelių atrankos vykdavo tik fiziškai matant modelį ar kandidatą, o dabar – skaitmeninėje eroje, virtualiu būdu užduodant kelis neutralius klausimus.
Kartais už idealaus veido ir kūno slepiasi visiškai kiti tikslai arba jau sugadinta asmenybė. Užduodame klausimus apie labiausiai įstrigusią knygą arba kino filmą – tokie klausimai po pokalbių apie matmenis bei valgymo įpročius dažnai išmuša iš vėžių ir daug pasako apie besiformuojančio žmogaus vertybes. Kai vyksta „gyva“ atranka, kartais išgirdusi pokalbį su kandidate „netyčia“ atslenku ir aš pakalbėti apie orą (šypsosi). Mums užtenka vos kelių sekundžių, kad nuspręstume, ar žmogus tinkamas. Matome kiaurai kaip rentgenas, todėl joks makiažas, šukuosena arba drabužiai nepadės.
– Išugdėte daug sėkmės lydimų modelių, įgavote tarptautinės patirties bei puikią reputaciją. Ar egzistuoja kokia nors sėkmės paslaptis?
– Mes stengiamės būti viena komanda su modeliais ir jų artimaisiais, galbūt todėl ir sekasi. Kartą viena mūsų išugdyta garsi manekenė ištarė magiškus žodžius: „Mums reikia, kad mus mylėtų, o ne tik puikiai rūpintųsi.“ Tai mes ir bandome daryti – mylėti ir priimti kiekvieną savo modelį.
– Daugeliui atrodo, kad modelio darbas – lyg nesibaigianti šventė. Papasakokite, kaip atrodo modelio kasdienybė?
– Vakarėliai nuo ryto iki vakaro su kritiniais kiekiais šampano ir narkotikų – mitas. Realybė yra visai kitokia. Modelių darbas prasideda anksti ryte, kartais netgi 3–4 valandą ryto, o tam, kad išlaikytų gerą išvaizdą, reikia laiku gulti miegoti. Nepamirškime pozavimo ar filmavimų, kurie reikalauja fizinės ištvermės ir didelės koncentracijos, kad išeitų atspindėti kliento viziją.
Mes nuolatos modeliams pabrėžiame, kad jos čia atvažiavo siekti karjeros, o ne asmeninio gyvenimo tvarkytis. Mes netoleruojame jokių dūzgių dėl savo pačių ramybės ir modelių saugumo. Kartais tenka drastiškomis priemonėmis tą linksmybių troškimą malšinti – kontraktinėmis baudomis, išsiuntimu iš šalių, netgi šalinimu iš agentūros. Kai kurios mamos juokauja, kad pas mus kaip merginų auklėjimo institucija.
– Kokių dar mitų tenka išgirsti apie šią profesiją?
– Modeliai serga anoreksija arba bulimija, neišlenda iš vakarėlių, miega su visais – nuo valytojų iki prezidentų.
– Paminėjote anoreksiją ir bulimiją. Ar per savo darbo patirtį teko susidurti su merginomis, kurios turėjo valgymo sutrikimų?
– Taip, ir tai sudėtinga... Jos būna įsitikinusios tik savo tiesa ir vizija apie tobulą kūną. Yra tekę keletą kartų ilgai įtikinėti, kad dėl per didelio liesumo jos tapo nebetinkamos modelio darbui.
– Kurią šios profesijos dalį įvardytumėte sunkiausia?
– Negalėjimą per daug planuoti į priekį. Sulaukusi pelningo užsakymo manekenė savo kalendoriuje gali braukti visus asmeninius planus.
– Tačiau gavusi darbo pasiūlymą manekenė turi teisę jo atsisakyti?
– Žinoma, čia nėra jokios prievartos. Mes visada paklausiame, ar jos nori ir gali dirbti, tačiau dažniausiai jos pasirenka darbą.
– Ne kiekvienas gali patempti tokį gyvenimo tempą ir išlikti tinkamas šioje sferoje. Kaip apibūdintumėte gerą ir blogą modelį?
– Geras modelis – tas, kuris reprezentuojamas visose strateginėse rinkose. Bet anaiptol tai nereiškia, kad, jei nesi Paryžiuje, tavęs apskritai nėra šioje sferoje. Dabar supermodeliu galima būti ir nekeliant kojos iš Azijos rinkų, jeigu ūgis nepatempia Europos standartų. Blogas modelis – dar nespėjęs apšilti kojų, iš agentūros reikalaujantis daugiau, nei leidžia jo fizinės galimybės, ir įsivaizduojantis, kad pats gali viską padaryti geriau.
– Kas dar galėtų trukdyti manekenei?
– Pirmiausia, fizinės savybės – antsvoris, ūgio trūkumas, prasta odos, dantų ir plaukų būklė. Nepamirškime ir moralinių savybių, kurios yra labai svarbios šiame darbe bei bendradarbiavime su agentūra. Nieko gero nebus, jeigu modelis nesupras, kad mes geriau žinome pasaulinės rinkos poreikius, nes dirbame šioje sferoje nuo tada, kai jų dar Viešpaties planuose nebuvo.
Taip pat egzistuoja geležinė taisyklė, kurios privalu laikytis – tvarkingas socialinių tinklų turinys. Turėjome atvejį, kai vaikiną anuliavo iš visų Londono ir Paryžiaus pasirodymų, nes socialiniuose tinklapiuose pasidalijo nuotraukomis su pilna burna cigarečių ir alkoholio butelių. Agentūros, taip pat skeptiškai žiūri į tobulas merginas, kurios virtualiojoje erdvėje save pateikia per daug seksualiai.
– Norint patekti į modelių agentūrą, dažniausiai tenka dalyvauti atrankose, tačiau ar įmanoma manekene tapti netyčia?
– Tikrai taip. Didelė dalis mūsų modelių jais tapo tiesiog netyčia, o jų atradimo istorijos visada tampa smagiomis legendomis. Kur tik nesu jų radusi: lėktuvuose, parduotuvėse, stotyse ir netgi mišiose.
– Su kokiais sunkumais susiduria jaunos merginos mados pasaulyje?
– Geriausia mokykla – veidu į purvą. Sunku pirmąją savaitę, o paskui viskas praeina ir tampa malonumu. Pradėjusios dirbti merginos anksčiau subręsta, tampa atsakingesnės ir išmoksta vertinti laiką, kurį praleidžia su šeima, mokykloje bei draugais, nes žino, kad tuoj vėl išvyks.
– Tėvai palaiko savo vaikus, kurie nusprendžia gyvenimą sieti su mados pasauliu?
– Dažniausiai tėvai didžiuojasi savo atžalomis, nes iš dalies tai jų gerų genų nuopelnas, kurie gali užtikrinti sėkmę mados pasaulyje. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai, užaugę šabloniniais standartais, bando atkalbėti nuo šios profesijos ir skatina studijuoti, jų manymu, rimtas specialybes. Visgi būna liūdna, kai po kurio laiko tos pačios merginos, tik jau su diplomais rankose, sugrįžta pas mus, tačiau jau būna per vėlu.
– Kartais jaunieji modeliai į keliones pasiima vieną iš tėvų. Kaip manote, tai suteikia daugiau naudos ar, priešingai – tėvų draugija blaško?
– Labai skatiname tokias keliones. Tokiu atveju tėvai patys pajaučia šios rinkos pulsą ir pradeda geriau suvokti modelio darbo specifiką. Džiugu, kad kartais modeliai jaučiasi atsakingi ne tik už save, bet ir už savo tėvus, nes vaikai prisitaiko ir mokosi greičiau už suaugusiuosius.
– O ko pati mokote savo agentūros narius? Ar supažindinate su šio darbo subtilybėmis?
– Pas mus vaikai ateina iš įvairių šeimų, įvairių socialinių sluoksnių ir kiekvienas iš jų atsineša savo unikalias patirtis. Mūsų modelių agentūroje yra speciali nemokama modelių mokykla, kuri skirta tik mūsų naujiems veidams. Ten savo srities specialistai dirba su naujokais šioje sferoje, mokydami šio darbo subtilybių ir elementarių gyvenimiškų pamokų. Kartais ateina vaikai, kurie nemoka net su peiliu ir šakute valgyti arba nėra gavę iš tėvų elementarių higienos pamokų. Tad tas pamokas jiems reikia išgirsti iš manęs arba mano kolegų.
– Tarkime, kad modeliui nepavyksta prasimušti iki geriausių mados rinkų. Kaip manote, tai agentūros ar manekenės kaltė?
– Dėl nesėkmių reikėtų kaltinti modelio fizines savybes arba agentūrą, kuri yra be patirties bei tarptautinės reputacijos. Tačiau vertėtų suprasti vieną dalyką – agentūra priima kandidatą, kuriam duoda galimybę, bet anaiptol negarantuoja, kad jis bus graibstomas užsakovų. Modeliai turi suvokti, kad tik klientas gali nuspręsti, kas jam tinka, mes negalime daryti jokios įtakos laisvam jo apsisprendimui.
– Jolanta, jūs vadovaujate ne tik modelių agentūrai, bet ir įkūrėte labdaros fondą „Beautiful Heart“. Kodėl norite padėti kitiems?
– Dar būdama mokinė norėjau padėti ir rūpintis silpnesniais žmonėmis. Taip pat tam įtakos turėjo įvairios nelaimės mano šeimoje bei artimoje aplinkoje. Norėjosi susitelkti ne į savo skausmą ir negatyvą, o į kitų problemas bei ieškoti būdų, kaip jiems padėti. Išėjimas iš savęs ir susitelkimas į kitų žmonių problemas yra absoliuti gydanti ir kurianti jėga. Šis fondas – seniai brandinta idėja, tik įgavusi juridinę struktūrą ir pavadinimą. „Beautiful Heart“ fondo specifika – suteikti madai gerumo atspalvį ir įdarbinti ją akumuliuojant lėšas labdarai.
Darbas fonde išmokė dalyti savo laiką, dėmesį ir jėgas kitaip. Tai paskatino kitaip žiūrėti į kasdienę modelių agentūros veiklą, kitaip vertinti iššūkius ir į verslą žiūrėti ramiau. Taip pat išmokome sisteminti pagalbos sferas – atskirti menamą problemą nuo tikros. Ir džiaugtis gyvenimo duotomis akimirkomis.
