Svarbiau nei telefonas
Nors tiesioginę tikslaus laiko rodymo funkciją iš laikrodžių jau seniai perėmė išmanieji telefonai, lietuvių noras pasipuošti solidžiu atributu ant riešo nemažėja. Kaip pripažįsta laikrodžių prekybos tinklo „Atėjo laikas“ vadovas Denis Kirilov, per pastaruosius kelerius metus vidutinė lietuvių skiriama suma laikrodžiui išaugo daugiau nei dvigubai: „Duomenys rodo, kad anksčiau vidutinis lietuvių biudžetas, skiriamas laikrodžiui, nesiekė 150 eurų. Šiandien pastebime, kad kokybiškam laikrodžiui dažniausiai skiriama nuo 250 iki 500 eurų, nors didėja ir gretos žmonių, kurie peržengia trijų nulių zoną.“
Pašnekovo teigimu, laikrodis perkamas daugeliui metų ir, priešingai nei per vos per dvejus metus pasenstantys išmanieji telefonai, išsaugo vertę. Be to, ypač vyrams tai yra pagrindinis ir dažnai vienintelis asmenybę bei statusą atskleidžiantis aksesuaras. Dėl šios priežasties pastebima, kad, priešingai nei telefonų rinkoje, kur didžioji visuomenės dalis renkasi vos iš kelių tuo metu rinkoje dominuojančių modelių, laikrodžių pasaulyje žmonės ieško didesnės pasirinkimo įvairovės bei išskirtinumo, rašoma pranešime spaudai.
Išmaniųjų ir vienkartinių laikrodžių mada
Pastaruoju metu kartu su moderniųjų technologijų tobulėjimu į rinką aktyviai braunasi ir išmanieji laikrodžiai. Manoma, jie ras savąją nišą, tačiau klasikinių laikrodžių vietos niekada neužims: „Su pastarųjų gamyba asocijuojasi meistriškumas, žavinti istorija ir ilgametės tradicijos. Žmonės tai vertina. Tačiau neskubėtume priešinti klasikinių laikrodžių su išmaniaisiais. Abu žanrai gali koegzistuoti. Patys stebime, kaip kai kurie mūsų partneriai, šimtametės istorijos laikrodžių gamintojai šiuo metu žengia pirmus atsargius žingsnius kurdami hibridinius laikrodžius ir mėgindami suderinti klasikinį dizainą su išmaniosiomis funkcijomis“, – teigia ekspertas.
Kitas iššūkis gilias tradicijas turintiems Šveicarijos, Japonijos, Vokietijos ar Prancūzijos gamintojų vardams – populiarėjantys vadinamieji mados laikrodžiai. Tai yra mados pasaulyje žinomų, tačiau nieko bendra su laikrodžių gamyba neturinčių prekinių ženklų produktai, kurie paprastai pagal specialų užsakymą būna pagaminti Kinijoje. Paprastai tai yra abejotinos kokybės laikrodžiai, perkami tik dėl gerai skambančio prekės ženklo vardo ir nedidelės kainos. Kadangi šie produktai nėra patvarūs, lengvai braižosi, greitai genda ir yra sunkiai pataisomi, ekspertai juos vadina vienkartiniais. Tokie laikrodžiai populiariausi besivystančiose pasaulio šalyse, kurios negali pasigirti ilgamete laikrodininkystės kultūra.
Ateitis – laisvalaikio laikrodžiai?
Dar viena tendencija, skatinanti pokyčius laikrodžių asortimente – naujas lietuvių požiūris į mados etiketą darbe bei laisvalaikiu. Šiandien jau nekelia nuostabos, kuomet kostiumuoti vyrai vietoje klasikinių batų pasirenka sportinius batelius bei taip griauna senąją perskyrą tarp darbo ir poilsio aprangos kodo. Lygiai taip pat ir horologijos pasaulyje vis didesnę paklausą turi universalūs ir net sportiniai laikrodžiai, kuriuos dėvėdami žmonės išreiškia savo laisvės polėkį bei meilę aktyviam gyvenimo būdui.
Vieni perka po du, kiti priversti taupyti
Laikrodžių ekspertai pastebi, kad populiarėjanti sportinių laikrodžių klasė ne užgožia, o papildo klasikinių laikrodžių kategoriją. Dažnu atveju oficialioms progoms įsigyjamas šveicariškos kokybės mechaninis laikrodis, o atostogoms bei laisvalaikiui dairomasi antrojo, laisvesnio arba sportinio tipo laikrodžio. Dėl šios priežasties tampa įprasta turėti bent du skirtingus rankinius laikrodžius.
Tiesa, pastaroji privilegija įkandama toli gražu ne visiems. Lietuvoje vyraujančias pirkimo tendencijas gerai atskleidžia šalies gyventojų nuomonės apklausos duomenys, kurie rodo, jog net du trečdaliai vidurinės klasės atstovų, norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, yra priversti papildomai taupyti.
