Kipras. Vienintelis žmogus, kuris gali išgelbėti dainininkę nuo šios baisios gėdos yra Jurgis Didžiulis. Tikiu, kad kažkur dar turi savo blizgius eurovizinius šortus. Jurgi, nepagailėk ir siųsk jai juos greičiau, reikia damą pridengti! Nors madam be kelnaičių – gal ir tradicinis „rock & roll“ įvaizdis, tik kokios dekoracijos ant sienos trūksta fone...
Juodkalnija. Baisi salduma. Raudoni akcentai – lyg juostelės nuo VIP įėjimo tvorelių. Atrodo taip nykiai ir nuobodžiai, kad net nėra, ką komentuoti.
Suomija. Visas pasirodymas – tarsi nevykusios skalbimo mašinos reklama. Džinsai tarsi iki pusės išskalbti, bet palaukite, gal čia tokia mintis ir buvo? Kaip patys sakė – pasaulį juk reikia tausoti. Tad viena dieną vieną džinsų pusę skalbia, kitą dieną jau kitą. Ekologiška.
Lenkija. Lenkaitės, kaip taisyklė, visada nori būti karalaitėmis. Bet šitos kaip iš pasakos – net užburia! O jei kaip tyčia neužmiegam, tai su sijonu užliūliuoja.
Slovėnija. Klausykite, ką norėta parodyti šiais kostiumais – absoliutų jų nebuvimą? Visa laimė, kad atlikėjos veidas užhipnotizuoja ir atitraukia dėmesį nuo netikusių įvaizdžių.
Čekija. Išvydus šį pasirodymą galvoje šmėstelėjo tik viena mintis – šie berniukai galėtų būti „Skittles“ saldainių reklamos veidais, bet ne „Eurovizijos“ pusfinalio dalyviais.
Vengrija. Iš pažiūros, atrodo ne kaip atlikėjas, dainuojantis prieš daugiatūkstantinę minią, o kaip paprastas kaimo kalvis. Šis pusfinalis toks nykus, kad džiaugiuosi, jog bent tokios asociacijos sukilo.
Baltarusija. Kokį švarką užsideda Baltarusijos prezidentas eidamas engti savo kolūkio pirmininkų į eilinį suvažiavimą, tokiu klonuotu įvaizdžiu jų atstovė lipa ant eurovizinės scenos. Seniai nusibodęs Rytų Europos stiliukas. Net nustebau, kad dar kažkur toks išlikęs, reikėtų gal į raudonąją knygą įrašyti, kad ateities kartos pamatytų. Unikumas.
Serbija. „Juodoji gulbė“? Galbūt tiksliau būtų pasakyti – tolimųjų reisų vairuotojų ir mūsų vidutinio amžiaus vyrų (su lakia vaizduote, kas be ko) deivė.
Belgija. Komentaras trumpas ir lakoniškas, prieš jus – Egidijus Dragūnas jaunystėje.
Sakartvelas. Dar vienas kalvių ir karžygių atstovas, kiek panašaus stiliaus kaip ir vengras. Jam ne dainuoti, o kalnus versti.
Australija. Australietiška Valpurgijos naktis, nors atlikėja ir šokėjos labiau priminė sirenas. Mums, vyriškos giminės atstovams, tokių moterų dainų klausant reikia būti labai atsargiems. Odisėjas, jo laivui plaukiant pro sirenų salą, vašku užlipdė bendražygiams ausis, kad ant uolų su laivais neužlėktų. Ir mums reikėtų tą patį padaryti, nes be paskutinių babkių liksime.
Islandija. Bloga „Rammstein“ kopija. Ir prieš kokį jie ten kapitalizmą su savo daina ir įvaizdžiu protestuoja? Su tokiu vaizdeliu juos geriausiu atveju į durnyną uždarytų.
Estija. Saldus, gero berniuko įvaizdis. Klasika. Kažkodėl galvoju, kad jis Agnei Jagelavičiūtei turėtų patikti. Čia be ironijos, tiesiog žinau jos skonį. Ane, Agne?
Portugalija. Kažkoks nuodingas ir plėšrus drugys, dėl didesnio efekto ir šansų patekti į finalą, turėjo šokėją pasirodymo pabaigoje imti ir praryti. Ir efektinga, ir kramtyt mažiau reikėtų, maistui paruoštas – juk iki pusės nuogas.
Graikija. Zefyras... O gal žuvis? Tik ne su kaulais, o skustukų ašmenimis. Atsargiai, kad tik Europa nepaspringtų.
San Marinas. Žinote ką? Laimutis Purvinis su savo tradiciniu įvaizdžiu (būtina auksinė grandinė ant kaklo) ir bet kokia kita daina ir tai turėtų daugiau šansų laimėti.
