Dizainerė porcelianinius papuošalus pradėjo kurti Berlyne, kur gyveno kelerius metus. Vis dėlto pati ji aksesuarų nenešioja.

„Šiandien man papuošalas absoliučiai nieko nereiškiantis dalykas. Taip, kartais dar jis rodo statusą, bet jei žmonės renkasi aksesuaras ar, tarkime, drabužius, tai yra mada. Paltas tave šildo, batai padeda eiti, papuošalai tik vargina“, – tikina ji.

Auskarus reikėtų saugoti, pasakoja Milena, jie pagaminti iš porceliano. Dizainerė sako nežinanti, kodėl pasirinko porcelianą, bet iš šios medžiagos gaunu visko labai daug.

„Tai yra lyg gamtos atkartojimas ir gal šiek tiek ėjimas prieš tendencijas, nes man atrodo, kad šiuo metu natūrali juvelyrikos žaliava tikrai išgyvena renesansą – barokiniai perlai, kriauklės... Aš savo kūryboje jų specialiai nesirenku, o stengiuosi kaip nors atkartoti“, – kalba dizainerė.

Kiekvieno kūrinio forma labai organiška. Vieniems ji primena koldūnus, kitiems austres, tretiems – ledus, pasakodama šypsosi Milena. Kiekvienas kurtas objektas unikalus, pagamintas dizainerės rankomis: „Manau, porcelianas yra labai įdomi medžiaga. Kuriant galva turi būti švari, minčių kitų negali būti, nes procese labai greitai gali viską sugadinti. Nuotaika turi būti tinkama.“

Anot Milenos, kurdama tarsi kopijuoja gamtą. Dizainerė teigia nesilaikanti jokių tendencijų ir kolekcijų, todėl gali leisti sau laisvę kurti tuomet, kai jaučiasi pasiruoši.

„Porcelianas yra kaip labai labai labai jautri asmenybė, tu turi pasiruošti, švelniai prie jo prieiti. Tam tikrais momentais paspausti, tam tikrai momentais reikalingas greitis, nes džiūsta labai greitai. Aš prarandu laiko nuovoką“, – aiškina ji.

Savo darbais dizainerė sako norinti perduoti vidinę ramybę, kuri buvo apėmusi kuriant. Būtent todėl svarbiausia Milenos darbuose – pats kūrimo procesas: „Porcelianas lipdo iš manęs asmenybę, man tai labai patinka. Suteikia daug ramybės.“

Anot papuošalų kūrėjos, patys pirmieji darbai – gražiausi, asmeniškiausi ir įdomiausi. Dabar kuriant jau pačios rankos žino, kaip pasielgti: „Nesu keramikė, negaliu kurti tarsi tai būtų nuolatinis darbas. Kartais tenka padaryti pauzę, o kartais kurdama nebegaliu sustoti.“