Su trumpam į Lietuvą atvykusiu švedų verslininku A. Palmgrenas prisėdome pakalbėti vienoje prekybos centro kavinių. Ką tik pristatęs savo įmonės filosofiją partneriams Lietuvoje, – aktyvaus laisvalaikio ir sporto prekės ženklo „Audimas“ komandai, – A. Palmgrenas su DELFI pasidalino ekologiškos mados tendencijomis ir nauju požiūriu į apatinį trikotažą.
– Ekologija ir tvarumas pastaraisiais metais yra vieni dažniausiai linksniuojamų žodžių. Kas paskatino juos perkelti ir į apatinio trikotažo rinką?
– Švedija yra puikus ekologiško gyvenimo būdo, pradedant maistu, paplitimo pavyzdys. Ekologišką maistą mes valgome jau daugelį metų, pamažu galime rinktis ekologiškus gaminius ir kitose sferose. Mes paprastai rūpinamės savo kūnu ir savijauta, o dabar pradedama labiau domėtis ir tuo, ką dedame ant savęs. Šiuolaikinis žmogus išmeta begalę drabužių, mada yra tapusi labai trumpalaikė ir greita. Nusiperki vienam sezonui tuo metu madingą rūbą ir, vos prasidėjus naujam sezonui, jį išmeti, nes į madą ateina kiti, arba senojo tau patikusio modelio tiesiog neberandi.
Į šią problemą dėmesį atkreipia ir kiti didieji aprangos prekių ženklai. Jie, pvz., ieško galimybių senus drabužius vėl paversti naujais. Tai yra viena priežasčių, kodėl mes į rinką žengėme su visiškai ekologišku ir ilgalaikiu apatiniu trikotažu. Neatnaujiname kolekcijų kas sezoną, priešingai, siekiame, kad mūsų gaminius žmonės galėtų dėvėti kuo ilgiau, kad kuo mažiau jų išmestų, o prireikus naujų marškinėlių ar kelnaičių – rastų tokius, kokius jau pamėgo. Sakyčiau, kad esame labai kūrybiški gana nuobodžioje kategorijoje (šypsosi). Verslo prasme skamba paradoksaliai, tačiau manome, kad tai yra ateitis. Į Lietuvos rinką žengiame tikėdami, kad ir jūsų šalyje dėmesys tvariam vartojimui auga.
– Ekologija, tvarumas bei paprastumas nėra tie žodžiai, kuriuos spontaniškai susietume su apatiniu trikotažu. Priešingai, galvotume apie seksualumą, puošnumą. Kaip pavyko atrasti savo pirkėją ir prijaukinti jį prie ekologiškos mados?
– Taip, žengti į apatinio trikotažo rinką, kurioje dominuoja dideliais logotipais ar seksualiais nėriniais puošti gaminiai, buvo rizikingas žingsnis. Ir nors pats verslas vis aktyviau siūlo ekologiškus gaminius, tvarus apatinis trikotažas tikrai nėra tas dalykas, kurį siūlo bet kuri įmonė.
Iš pradžių net nustebau, kad žmonės panoro pirkti mūsų apatinius, o ne visame pasaulyje žinomų prekės ženklų. Bet turbūt ekologija pradėjo skverbtis ir į kitas jų gyvenimo sritis. Vis daugiau žmonių aprangoje pradeda labiau vertinti ne aiškiai matomą prekės ženklo logotipą, o gaminio kokybę ir sudėtį. Tad neišvengiama, kad ir kitos įmonės turės atsigręžti į ekologiją madoje.
– Ekologiška mada paprastai yra brangesnė. Kaip didesnes, pvz., apatinio trikotažo, kainas priima skandinavai? Ar manote, kad ir lietuviai bus pasirengę mokėti daugiau?
– Tai turbūt viena priežasčių, kodėl kiti apatinio trikotažo gamintojai dar neperėjo prie visiškai organinės medžiagos – sukurti ekologišką ir tvarų produktą kainuoja daugiau. Tačiau kainos skirtumas nėra toks didelis – gamybos kaštai maždaug 15-25 proc. didesni.
Matyt, rinka yra jau pakankamai subrendusi ir ekologinis sąmoningumas pakankamai stiprus, kad ekologiški gaminiai atrastų savo pirkėją. Žinoma, visi nori nusipirkti kokybišką produktą už prieinamą kainą. Tai turbūt buvo didžiausias iššūkis mums, tačiau nuo pat prekės ženklo įkūrimo nuosekliai laikėmės strategijos kurti tik organinės medvilnės apatinį trikotažą, kuris išsiskirtų savo paprastumu ir ilgalaikiškumu. Prasiskverbti į rinką mums užtruko 5 metus, bet dabar, besikeičiant gyventojų požiūriui į vartojimą, esame atradę savo pirkėją.
– Koks tas pirkėjas, kuris, rinkdamasis apatinį trikotažą, prioritetą teikia kokybei, ekologiškumui ir paprastumui?
– Pirmiausiai turbūt įvardinčiau, kad ekologišką madą renkasi subrendę žmonės – tarp 30-65 m. Jaunus žmones dar vilioji dideli, aiškiai matomi logotipai, jiems svarbu parodyti, kad dėvi gerai žinomo, galbūt prabangaus prekės ženklo drabužius – ar tai būtų apatiniai, ar kiti rūbai. Vyresni žmonės atsigręžia į kitus dalykus. Ir mes matome, kad ta žmonių kategorija dabar pradeda labiau vertinti paprastumą, patogumą, jiems ne svetima ir tvaraus vartojimo bei ekologiško gyvenimo būdo tema. Jie nesivaiko madų, priešingai, mėgsta stabilumą – net ir madoje.
Šie žmonės dažnai, įsigiję vieną gaminį, po kurio laiko ateina ir vėl ieško tokio pačio. Tokiems žmonėms skirtas ir mūsų apatinis trikotažas, nes tu žinai, kad bet kada gausi tokius marškinėlius, kokius dėvi galbūt jau kelerius metus.
– Jūsų kelias į rinką su ekologišku apatiniu trikotažu buvo kiek neįprastas – iš pradžių savo gaminius pasiūlėte viešbučių svečiams. Kodėl nėjote iškart į mažmeninę rinką?
– Tiek aš, tiek mano partneris anksčiau dirbome visiškai su drabužių mada nesusijusiuose sektoriuose. Aš ilgus metus dirbau kosmetikos sektoriuje, mano partneris buvo architektas. Darbo reikalais keliaudavau 100 dienų per metus. Ir gana dažnai susidurdavau su situacija, kai arba vėluodavo mano lagaminas, arba tiesiog įsimesdavau per mažai porų kojinių ar apatinių. Ir nė vienas viešbutis, kuriame buvau apsistojęs, man negalėjo pasiūlyti šių dalykų.
Tuomet ir pasakiau savo draugui: „Tu turi idėją, kokį apatinį trikotažą galime kurti, o aš turiu idėją kam jį parduoti“. Įsivaizduokite tarsi mini barą, kuriame būtų skubiu atveju jums reikalingiausi daiktai – kojinės, apatiniai, galbūt marškinėliai, pėdkelnės moterims. Kaip moki išsiregistruodamas iš viešbučio už gėrimus ar užkandžius iš mini baro, taip galėtum susimokėti ir už savo apatinius.
Pristačiau šią idėją keliems 5 žvaigždučių viešbučiams, jiems idėja patiko. Taip kelių Švedijos viešbučių kambariuose atsirado mūsų gaminių. Tai buvo unikalus prekės ženklo atėjimas į rinką, tad sulaukėme net ir žiniasklaidos dėmesio. Juk sukurti baltus paprastus marškinėlius nėra nieko unikalaus, tačiau pristatyti juos tokiu būdu – jau verta dėmesio (šypsosi). Pirmus dvejus metus tik ir orientavomės į viešbučių sektorių. Bet vėliau viešbučių svečiai pradėjo klausinėti, kur galėtų įsigyti jiems patikusių gaminių. Tai paskatino žengti į didžiąją rinką. Dabar mus galima rasti visame pasaulyje.
– O ką jūsų prekės ženklo pavadinime simbolizuoja žodis „duona“ (ang. „bread“)?
– „Duona“ reiškia paprastumą, prieinamumą, kažką, ką tu gali nusipirkti visur. Duona yra rytinės rutinos dalis ir Švedijoje ji yra labai svarbi. Mes turime daugybę mažų kepyklėlių, į kurias žmonės rytais eina nusipirkti šviežios duonos. Kaip kiekvieno ryto rutina yra suvalgyti sumuštinį su šviežia duona ir išgerti kavos, taip ir tavo ryto rutina yra atsikėlus apsirengti apatinius. Tai nėra tapatūs dalykai, tačiau mes norime perteikti juos siejančią emociją.
Norime perteikti tokį patį jausmą, kai tu atidarai maišelį, kuris šiek tiek ir primena duonos maišelius Švedijoje, su emocija, patiriama traukiant šviežiai keptą duoną iš to traškaus maišelio. Ir vienu, ir kitu atveju tu jautiesi gerai.
