Prancūziški filmai, pasak dizainerės, visada asocijuojasi su stilingumu, įstabiais herojais, stilingais interjerais, o Prancūzijos kinas tuo ir žavingas, kad jame vyrauja stilinga, minėtų dalykų prisodrinta aplinka. „Net jei filmo siužetas yra banalus, kasdieniškas, pasakojantis apie žmonių santykius, visa ta kultūrinė aura visuomet yra kadre ir tuo galima mėgautis", – pastebi kūrėja.
Drabužių mada, jos teigimu, svarbi Prancūzijos kultūros dalis ir eksporto prekė. Ne paslaptis, kad ir žymiausi drabužių dizaineriai bendradarbiauja su režisieriais, kino žvaigždėmis, kuria drabužius ir kinui, ir raudonojo kilimo renginiams.
„Viskas pasaulyje yra susiję. Mada yra savotiškas katalizatorius, parodantis pokyčius. Mada ir pati diktuoja tendencijas, ir yra atspindys to, kas vyksta.
Tikroji, progresyvi drabužių mada yra labiau nišinė, o vadinamųjų fashionistų, kurios domisi šia sritimi, skiria tam laiko ir pinigų, yra palyginti nedaug. Plačioji visuomenė mada domisi kur kas mažiau, o kinas yra labiau visuotinis ir prieinamas masėms. Tai – kino ir mados skirtumas, bet nepaisant to, kinas ir mada vienas kitą papildo ir yra susiję. Kinas kaip meno forma daro įtaką madai, o drabužių mada kartais dalyvauja kine, ja rengiasi kino aktoriai, apie kino kūrėjus kuriami filmai“, – svarsto A. Kuzmickaitė.
Paklausta, Europos ar Holivudo kine daugiau mados, dizainerė sako, kad europiniame kine daugiau išgryninto stiliaus: „Kalbant apie bendrąją tendenciją ,tai kaip ir minėjau, mada neskirta masėms. Taip pat ir autorinis kinas. Holivudo produkcija dažniausiai yra skirta daugeliui ir turi didelę sklaidą, todėl mada ten ne tiek akcentuojama, ir dažniau ne aukštoji, skirta profesionalams, o veikiau atspindinti tam tikras bendras tendencijas.“
Kita vertus, pagrindiniai Europos mados prekės ženklų drabužiai dominuoja iškilminguose Holivudo renginiuose, pvz.: „Oskarų“ teikimo ceremonijoje. Tai rodo dviejų verslų, kino ir mados, bendradarbiavimą, kai kinas ir aktoriai tarnauja kaip puiki prekės ženklų reklama.
Kaip pavyzdį kūrėja pateikia garsųjį serialą „Seksas ir miestas” – juk dideliais biudžetais disponuojantys holivudiniai filmai gali sau leisti aukštosios mados kūrėjų darbus, priešingai nei daugelis arthouse ar europinio kino kūrėjų.
Nors yra daug dalykų, dėl kurių galima žavėtis Prancūzija, būtent drabužių mada yra viena iš pagrindinių šalies eksporto dalių, pastebi dizainerė. Anot jos, prancūzai yra suinteresuoti populiarinti savo produkcija, juolab, kad stilius, drabužiai, apranga yra sritys, dominančios daugelį. Be to, prancūzų aprangos stilius pelnytai labai vertinamas visame pasaulyje ir turi gilias tradicijas, tad iš prancūzų tikrai galima daug pasimokyti.
„Manau, kad savotiškai veikia ir žmonių susikurti kompleksai – nepasitikima savu stiliumi ir norima pasinaudoti jau pasiteisinusio modelio formule bei taisyklėmis, šiuo atveju prancūziškos mados ar stiliaus kanonais“, – pasakoja A. Kuzmickaitė.
Pavyzdžiui, žinoma dizainerė pastebi, kad prancūzai labai vertina savus, būtent prancūziškus, gilias tradicijas turinčius prekės ženklus , tokius kaip „Hermes”, „Chanel“. „O prancūzės geriau turės nedaug , bet originalių, kokybiškų daiktų, negu krūvą neaiškios kilmės ir kokybės drabužių. Tai galioja ir kalbant apie aksesuarus – pripažinto prekės ženklo rankinė, laikrodis, kokybiškas lietpaltis, avalynė.
Man patinka, kad šalia šių, atrodytų snobiškų bruožų, puikiai dera šiek tiek atsainus, nenudailintas, nerodantis per didelių pastangų įvaizdis“, – vardija A. Kuzmickaitė.
Paklausta, ar lietuvių kino kūrėjai turėtų daugiau bendradarbiauti su kino kūrėjais, pašnekovė sako, kad nebūtinai – kiekvienas kūrėjas jaučia ko jam labiau reikia – ar norisi ypatingų, dizainerių kurtų drabužių, ar užtenka kasdieniškų derinių, kuriuos gali parinkti kostiumų dailininkas arba stilistas. Mados dizaineriai kiekvienas turi savo specifiką, ir svarbu kad ta specifika tiktų filmui.
„Kita vertus, žvelgiant labiau iš istorinės perspektyvos – Lietuvos kino klasikų darbai pasižymi puikiais kostiumais, kuriuos kurdavo to meto kino studijos dailininkės.
Reikia suprasti jog ir dizaineriai yra labai skirtingi – vieni specializuojasi ties proginėmis suknelėmis, kiti ties teatro rūbais, treti labiau orientuojasi į masinę gamybą, tad jei kino režisierius mato, jog kažkuris kūrėjas jo filmui būtų tinkamas, tada, žinoma, toks bendradarbiavimas būtų sveikintinas“, – sako A. Kuzmickaitė.
