150 svečių – klientų, verslo ir pramogų pasaulio atstovų – buvo pakviesta į rūmų barą, rašoma pranešime spaudai.

Prabanga alsuojančio renginio vedėja – aktorė Agnė Grudytė. Tą vakarą perlų garbei skirta muzika patikėta trims Lietuvos garsiems tenorams Eugenijui Chrebtovui, Mindaugui Rojui, Edgarui Davidovičiui ir didžėjui Justinui Žvigui.

„Perlai pas mus buvo laikomi vyresnių moterų papuošalu. Bet taip seniai nėra – tą įrodo šio prekės ženklo sumanymai, metas ir mums žengti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis“, – įsitikinusi Alma Latvytė.

Renginio svečiai ir akimirkos – DELFI Stilius fotogalerijoje:

Italų ženklo paveldėtoja Anna Gaia vaikystėje grojo fortepijonu. Tačiau aistrą muzikai nustelbė noras tęsti šeimos perlinę tradiciją. Kitoks likimo vingis sunkiai įsivaizduojamas – A. Gaia senelis tiekdavo perlus Europos rinkai.

Tačiau šiame gyvenimo vingyje nėra nė lašo liūdesio – tai dar viena sėkmės istorija, kuri patvirtina, kaip svarbu būti kitokiu, išsiskirti. Pasitelkus muzikinius terminus, galima teigti, kad Anna Gaia tapo ne tik muzikante, bet netgi kompozitore. Perlų papuošalai – tai jos asmeninės idėjos ir jų išpildymas.

Perlai – tradiciniai brangakmeniai, saugomi šeimos it akies vyzdys, perduodami iš kartos į kartą. Ir štai tradicinę brangenybę prekės ženklas pavertė madinga.

„Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje aš suvokiau, kad madingų, šiuolaikiškų papuošalų su perlais tiesiog nėra. Mes su dideliu malonumų tą tuštumą užpildėme“, – kalbėjo kūrėja A. Gaia.

Tad ji lengvai, lyg skambintų fortepijonu, perlus „įsodino“ į madingą, tačiau laikui nepavaldų dizainą, kūrėjai padėjo jau italų genuose esantis stiliaus pojūtis.

Šiandien būtent juvelyrikos namams moterys turėtų dėkoti, kad buvo sukurti perlų papuošalai, tinkantys kiekvienai dienai. O dirbti su tūkstantmečiais vertinamu brangakmeniu, priderinti jį kasdieniam gyvenimui – itin didelis iššūkis. Tačiau ten, kur ramu ir giedra, nieko naujo negimsta.

Prabangos ženklo meistrai pasitelkė matinį geltoną, rožinį auksą, įvairių atspalvių briliantus – visa, kas tik pabrėžia perlo spindesį. Tad pažvelgus į bet kurį dirbinį, iš karto tampa aišku, kad tai nėra tik papuošalas. Juos supa žodžiais sunkiai nusakomas patrauklumas, jie tauriai efektingi, jie lyg muzika kelia geras emocijas – ne veltui juos kuria muzikė A. Gaia. Bet svarbiausia, nuo jų dvelkia laime.

Tai nėra reklaminis šūkis – įvairiose pasaulio religijose, šalyse, kultūrose perlai buvo garbinami ir siejami su laime. Šeimininką jie džiugina, padeda išpildyti norus. Aukščiausio rango didikų karūnas visuomet puošė perlai.

„Prisilietus prie papuošalų, supranti, kad perlas yra brangakmenių karalius ir karalių brangakmenis“, – grakščiai žodžių žaismą sudėliojo Alma Latvytė.

Štai antikinėje Graikijoje buvo tikima, kad perlai – santuokos akmuo, nešantis laimę jaunikiui, o jaunąją saugantis nuo ašarų. Štai kodėl perlai toli gražu ne vyresnio amžiaus moterų papuošalas – šie brangakmeniai saugo nuo nelaimingos meilės kančių.

Kinijoje perlai laikomi jaunystės eliksyru. Jie padeda į pasaulį žvelgti be rožinių akinių.

Krikščioniškas pasaulis perlus iškėlė į dar didesnes aukštumas – suteikė jiems skaistumo simbolį. Jie dar vadinami „Kristaus nuotakų akmenimis“ – štai kodėl perlai puošia mitras, arnotus, smilkytuvus, vienuolių vyresniosios rožinį.

Perlais save džiuginti kasdien mus jau mokė legendinė dizainerė Coco Chanel – tai jos dėka šie papuošalai tapo demokratiški, tinkantys bet kuriai moteriai, prie bet kokio rūbo ir bet kokia proga. Dizainerės sumanymas derinti perlus prie juodo megztuko, švarkelio ar mažos juodos suknelės toks gaivus, stilingas, gyvas ir šiandien.

Tačiau svarbiausia šiuolaikinei merginai, moteriai perlų paslaptis yra štai kokia: perlo perlamutras atsispindi moters akyse. Pasipuošus auskarais ar vėriniu, sužimba akys – taip jos išduoda laimę. O nėra nieko gražiau už laimingą moterį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)