„Mes ieškojome naujų veidų. Visai netikėtai pastebėjau tikrą mažytį dar nenušlifuotą deimantą“, – sakė J. Galliano.
Tuo metu jaunutė K. Moss save laikė „laukine“, tačiau J. Galliano buvo neperkalbamas ir būtent ją pasirinko kolekcijos pristatymo pradžios akcentu. Mergina labai jaudinosi – nevalgė visą dieną ir buvo siaubingai persigandusi. Vėliau prisipažino besijautusi taip tarsi „būtų visų staiga palikta likimo valiai“. Renginiui pasibaigus, ji nuėjo į dūzges, kur prisiragavo tiek viskio, kad kitą dieną nespėjo į lėktuvą.
Jaunąją K. Moss kankino siaubingos pagirios, ji praktiškai nesiorientavo aplinkoje, buvo siaubingai persigandusi, bet tokia patirtis jai be proto patiko. Netikėtai atsidūrusi visai kitame – mados – pasaulyje ir neturėdama žalio supratimo, kiek šis nuotykis tęsis, ji atvertė naują gyvenimo puslapį.
Merginos nebedomino linksmybės apšnerkštose vietos alinėse, kur prieš tai ji be saiko maukdavo pigų alų ir sidrą. Netrukus jos gumurys įprato prie prabangaus alkoholio „Hemingway Bar“ bare „Ritz“ viešbutyje Paryžiuje, kur netrukus ji pamėgo kokteilį iš prabangaus džino ir tikro šampano.
„Kai grįždavau namo ar įsėsdavau į mūsų automobilį, kuriame nebuvo oro kondicionieriaus (namuose neturėjome ir baseino), mano reakcija būdavo daugmaž: „Čia tai jau tai tikrai ilgam neliksiu“, – yra sakiusi pati K. Moss.
Vienas fotografas Paryžiuje K. Moss buvo sakęs, kad ji neturi iš viso jokių galimybių užkariauti mados pasaulio, esą ji „tik dar viena iš daugelio kalių“. Tuomet penkiolikmetė K. Moss į jį tiesiog kreivai pasižiūrėjo ir nusijuokė.
K. Moss modelių agentas pastebėjo, kai jai buvo 14 metų. Jis tiesiog kartu su tėvais ėjo JFK oro uoste. Nepaisant to, merginos nuotraukos buvo laikomos atsarginiame „galbūt“ variantų stalčiuje tol, kol K. Moss globėja, mados fotografė Corinne Day, nesiėmė aktyvių veiksmų. 1990 metais K. Moss pradėjo svaiginančią kelionę į karjeros aukštumas. Viskas prasidėjo nuo nuotraukos, papuošusios britų stiliaus biblija vadinamo žurnalo „The Face“ viršelį.
„Corinne mokėjo mane pravirkdyti“, – teigia pati K. Moss. Tai, pasirodo, ir buvo svarbiausia. „Kuo labiau tave erzinu ir pykdau, tuo geresnės nuotraukos pavyksta“, – sakydavo fotografė.
1992 metais K. Moss buvo pasirinkta naujuoju „Calvin Klein“ veidu. Reklaminei kampanijai ji turėjo fotografuotis be liemenėlės. Nors jai tai atrodė tiesiog siaubinga, mergina nugalėjo drovumą ir sutiko. Karjeros pradžioje ji netgi svarstė galimybę pasididinti krūtinę, tačiau, suvokusi, kad darbo netrūksta ir be plastikos chirurgų įsikišimo, šios minties netrukus atsisakė. Tiesą sakant, tai buvo dar vienas dalykas, išskyręs ją iš kitų.
K. Moss „Calvin Klein“ reklamos kampanijoje turėjo dirbti su hiphopo žvaigžde norėjusiu tapti Marku Wahlbergu. Nė vienas nebuvo patenkintas tokiu fotografo pasirinkimu. M. Wahlbergas didžiąją laiko dalį praleido kasydamasis tarpukojį, o K. Moss – išraiškingai vartydama akis ir piktindamasi.
Glennas O‘Brienas, kuris buvo atsakingas už scenarijų televizijos reklamai, pasakojo, kad M. Wahlbergas iš scenarijaus išbraukdavo tai, kas jam atrodė nepriimtina. Be to, vaikinas savo elgesiu ir pasisakymais davęs aiškiai suprasti, kad K. Moss, anot jo, niekuo neypatinga ir niekuo neišskiria iš kitų naujų modelių. „Man tokios berniukiškos išvaizdos laukinukės ne prie širdies. Ji man buvo kaip pusseserė ar kažkas tokio“, – yra sakęs modelis.
„Man jis nė trupučio nepatiko. Buvo labai nejauku glaustis prie žmogaus, kuriam netgi jaučiau savotišką atmetimo reakciją. Man tas jausmas labai nepatiko. Dvi savaites sunkiai prisiversdavau pakilti iš lovos“, – „Calvin Klein“ kampaniją ir patirtus sunkumus prisimena K. Moss.
Tuo metu K. Moss pradėjo smarkiai gerti. Mergina apsilankė pas gydytoją, kuris jai prirašė „Valium“, tačiau jos tuometinio vaikino mama, pas kurią ji gyveno Niujorke, neleido jų gerti.
„Visiems buvo nusispjaut, kaip jaučiuosi. Maniau, kad mirsiu“, – sudėtingą laikotarpį prisimena modelis.
Kampanijos būta itin sėkmingos, ji išgelbėjo ne tik gerą mados namų vardą, bet ir paklojo solidų pamatą K. Moss karjerai.
„Man K. Moss įvaizdis buvo tarsi nauja pradžia, naujas etapas, atsisakant 9-ojo dešimtmečio vizijos. Tiek daug to meto modelių savo kūnus darkė įvairiais implantais, kūrė save iš naujo, norėjo pergudrauti gamtą... Noriu pasakyti, kad buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, ką modeliai išdarinėja su savo kūnais, kam gali ryžtis.
Manau, kad 9-ąjį dešimtmetį įvyko lūžis, prasidėjo kardinalūs pokyčiai. Ieškojau merginos, kuri galėtų tapti to naujo įvaizdžio, judėjimo, mąstymo veidu ir kūnu. Savotiška natūralaus grožio ambasadore“, – apie sėkmingą reklamos kampaniją su K. Moss kalbėjo dizaineris C. Kleinas.
Deja, kiti K. Moss nevertino kaip pokyčių pranašo. Palyginus su įspūdingais tų laikų supermodeliais, rėkte rėkiančiais apie Amerikos viršenybę, ši smulkaus sudėjimo mažakrūtė britė piktino ir erzino. Nieko panašaus nebūta nuo garsiosios Twiggy laikų. Maža to, netrukus K. Moss ir C. Kleinas buvo apkaltinti propaguojant anoreksiją, heroino vartojimą, vaikų pornografiją ir netgi Vakarų civilizacijos žlugimą. K. Moss atvaizdas buvo visur – ant autobusų, kioskų ir telefono budelių.
„Taip, buvau itin liekna, tačiau taip nutiko dėl itin didelio užimtumo, renginiai ir užsakymai vijo vienas kitą, dirbau labai sunkiai. Darbai prasidėdavo anksti ryte. Neturėjau, kada pavalgyti. Kai viskas prasidėjo, apie pietus nebūdavo kada galvoti“, – sunkią pradžią ir pirmuosius jai mestus kaltinimus prisimena pati K. Moss.
K. Moss prisipažįsta, kad didžioji dalis 1993 metų buvo nulaistyta ašaromis. Ji buvo ta pati mergaitė, kuriai kadaise mama buvo pasakiusi, kad gyvenimas nėra vienos linksmybės, o tuo laiku ji kategoriškai atsisakiusi tuo patikėti. „Kodėl po velnių taip negali būti? Kodėl negali visą laiką būti linksma?“, – klausdavo mamos.
1993 metai buvo tas metas, kai ji pagaliau praregėjo ir pradėjo suprasti, kad gyvenimas iš tiesų nėra nesibaigiantis vakarėlis.
Dabar, būdama 44-erių, K. Moss sako, kad jai vis dar patinka modelio darbas, tik ši veiklos sritis buvo smagesnė, kai ji pradėjo joje dirbti, nes buvo daugiau laisvės nei dabar, atsiradus socialiniams tinklalapiams.
Ji pridūrė, kad šiaip modelių sritis, jos nuomone, keičiasi į gera. „Dabar daugiau įvairovės, – sakė ji. – Manau, tai gerai. Yra tiek daug dydžių, spalvų, ūgių. Kam reikia vieno dydžio modelio, kuris reprezentuotų visus žmones? Be abejonės, dabar geriau.
Paklausta, ką norėtų pasakyti savo dukteriai, jei būtų supratusi tai gerokai anksčiau, K. Moss atsakė: Rytoj bus kita diena, viskas praeina. Gali siaubingai jaustis, atrodys, kad tai – pasaulio pabaiga, tačiau viskas praeina. Manau, svarbu tai atsiminti.“
