Turguje DELFI Stilius apsilankė trečiadienio rytą, tad prekeivių čia buvo kiek mažiau nei piko metu – savaitgalį. Paprastą dieną turgavietėje galima išvysti maždaug tris dešimtis palapinių, kuriose pirkėjų laukia gausus moteriškų, vyriškų ir vaikiškų dėvėtų drabužių asortimentas.

Turguje galima rasti ne tik avalynę, aksesuarų, viršutinių drabužių, bet ir kiek intymesnių garderobo detalių, kurias įsigyti drįstų toli gražu ne kiekvienas. Pavyzdžiui, dėvėtų ir naujų maudymosi kostiumėlių, glaustinukių.

Anykščių turgus
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Įdomu tai, kad darbo dienomis čia buriuojasi dėvėtų drabužių siūlantys prekeiviai, o štai savaitgalį Anykščių turgaus kompaniją papildo iš kitų miestų suvažiavę prekybininkai, su savimi atsivežantys naujų drabužių su etiketėmis.

Įsukę į pirmą pasitaikiusią palapinę sutikome prekeivę Jolantą – nei spiginanti saulė, nei pakankamai mažas pirkėjų srautas jos nuotaikos netemdė.

Jolanta sako turguje matanti įvairių žmonių: dalis jų – poilsiautojai, į Anykščius atvykę ieškoti ramybės, kita dalis – pro miestą pravažiuojantys keleiviai, na, ir, žinoma, patys anykštėnai.

„Tai poilsinio tipo miestelis, tad nieko keisto, kad prekybos pikas mums – vasara, o dažnas pirkėjas – miesto svečias. Galbūt žmonės Vilniuje neturi laiko po tokius turgelius pasivaikščioti, o čia atostogaudami turi laiko apsižvalgyti ir nesikuklindami apipirkti visą šeimą.

Pati esu iš Utenos, tad matau, kai ponios, kurios Utenoje nedrįsta eiti į tokius turgelius, specialiai atvažiuoja į Anykščius. Aš jas matau – tas valstybės tarnybų moteris – kurios čia atnaujina savo garderobą, ieško lobių ir tuo mėgaujasi.“, – pagyrų turgui negailėjo moteris.

Anykščių turgus
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Jolanta sako, kad turgeliai žmones masina tuo, kad čia galima rasti originalesnių drabužių nei siūlo įprasti prekybos centrai, kur kainos vidutinės, o drabužiai – neypatingos kokybės, dažniausiai sintetiniai.

Nors iki šiol gajus stereotipas, kad dėvėtus drabužius perka tik tiek, kurie neišgali apsipirkti įprastose parduotuvėse, Jolanta šiuo klausimu turi aiškią nuomonę.

„Dalis žmonių tikrai vadovaujasi tuo stereotipu, galvoja, kad nevalia pirkti padėvėto daikto, bijo ligų. Dabar turgeliai nebe tokie, kokius įsivaizduodavo anksčiau – drabužiai švarūs, dezinfekuoti ir su sertifikatais, perkami geresnės būklės.

Dabar nebegaliu nueiti į vidutinio lygio parduotuves – tai, kas parduodama „Akropolyje“ už didelę kainą ir prastą kokybę, man netinka. Esu dirbusi drabužių pramonėje, didelėje įmonėje, matau, kokia ten kokybė. Geriau turguje už šaunų, bet dėvėtą, drabužį mokėsiu 10 eurų, nei už 50 eurų pirksiu kreivai pasiūtus džinsus.“, – pasakojo prekeivė.

Kainos turguje – labai įvairios. Vieni prekeiviai ima akivaizdžiai dėvėtas, kilogramais sveriamas nerūšiuotas prekes, tad gali sau leisti parduoti prekes už centus ir vis vien uždirbti.

Anykščių turgus
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Kiti ima minimaliai dėvėtas prekes, o treti renkasi brangiausias – naujas prekes, nes po sezoninių išpardavimų, anot Jolantos, jų galima gauti ir iš parduotuvių.

Nuo padėvėtų medvilninių marškinėlių už 50 euro centų iki 30 eurų kainuojančios naujos striukės su etiketėmis – turguje tikrai galima apsipirkti sau pagal kišenę.

„Niekas neliepia pirkti labai nudėvėtų drabužių, žmonės tą daro pagal pajamas. Gal tik su vaikais sunkiau – jie bijo draugų reakcijos, pajuokos. Jiems būtinai reikia tų akropolio džinsų ir sintetinių sportbačių.

Kaimo žmonės knisasi krūvelėse, kur viskas po eurą, ir vargo nemato, nes jiems reikia ūkio darbams drabužių. Kaip taisyklė, tokiuose turgeliuose, kas sumesta krūvose – pigu, o sukabinti drabužiai geresni ir brangesni“, – kalbėjo moteris.

Anot Jolantos, Anykščių turguje galima rasti ir kur kas brangesniu daiktų, pavyzdžiui, kailinių už kelis šimtus eurų.

„Būna, surizikuoji prekiauti paltais, kailinukais, kokybiškais batais – juos perki brangiai, bet dar brangiau parduodi. Esu pardavusi geros būkles kailinius už 300 eurų. Kažkada ir pati pirkau naujus kailinukus, dar prie lito, per išpardavimą, už 3 tūkst. litų! O neseniai turguje radau ne ką prasčiau atrodančius audinės kailinius už 150 eurų“, – pasakojo Jolanta.

Nepasikuklinome prekeivės paklausti, ar iš šio verslo galima gerai uždirbti.

„Dauguma turgaus prekeivių tik šį darbą ir teturi. Tiesą sakant, pati mečiau gerai apmokamą darbą personalo vadybos srityje ir ieškau naujo. Prekyba dėvėtais drabužiais anksčiau buvo mano hobis ir tik savaitgaliais, tačiau dabar dirbu dažniau ir galiu pasakyti, kad kol kas man niekas nepasiūlo geresnio atlyginimo nei užsidirbu čia, turguje. Ir dirbdama net ne kiekvieną dieną!

Iš tokio verslo gal ir nepraturtėsi, bet daugelis čia dirbančių žmonių nenori rinktis vidutiniškai apmokamo darbo, kur moka 500-600 eurų po mokesčių, nes jie tiek užsidirba ir turguje“, – pasakojo prekeivė.

Vis dėlto, ne visi turgaus prekeiviai gyvena tokiomis geromis nuotaikomis kaip Jolanta.

„Jiems viskas per brangu!“ – trumpai ir be užuolankų apie turguje apsilankančius pirkėjus rėžė dar viena prekeivė.

Nuo 1993 m. prekiaujanti moteris sako, kad anuomet pirkėjai turguje šlavė viską, kas pasitaikydavo kelyje – nė nežiūrėjo, ar siūlė iširus, ar visos sagos vietoje.

„Va ten tai prekyba buvo, viską pirko. O dabar priekabūs, viskas jiems brangu. Jei naują maikutę parduodi už 4 eurus – nejaugi čia brangu? O jei daiktas labai gražus, pavyzdžiui, kokybiška suknelė už 15 eurų? Dar ir nuleidžiam kelis eurus. Yra kam brangu, yra kam nebrangu, bet žmonių turguje labai mažai. Ne tik Anykščiuose taip, bet ir Panevėžyje“, – sakė turgaus prekeivė.

Anykščių turgus
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Paklausta, kodėl gi, jos nuomone, prekyba vis mažėja, moteris teigė, kad dabar žmonėms net maistas brangus. O ir kiek gi tų rūbų reikia?

„Nusipirko naują maikutę vasarai, rudeniui megztuką, štai ir viskas“, – kalbėjo pašnekovė.

Būta kalbų, kad Anykščiuose neatsidaro naujų drabužių parduotuvių, nes jos tiesiog neatlaiko turgaus konkurencijos. Ar tokios kalbos pagrįstos, teiravomės dar vienos turgaus prekeivės.

„Nemanau, kad tokios kalbos pagrįstos, nes miesto centre kaip tik atsidarė dvi drabužių parduotuvės. O ir iš mūsų labai daug kas užsidarė. Turgaus prekyba kiekvienais metais vis mažėja. Studentai išvažiavę į didmiesčius arba užsienį, o vyresnio amžiaus žmonės, manau, renkasi „Humana“ dėvėtų drabužių parduotuvę. Žiemą galime net nedirbti“, – sakė prekeivė.

Anksčiau prekeiviai nelabai domėjosi prekiniais ženklais, tad akylesniems mados gerbėjams buvo apstu galimybių įsigyti premium klasės drabužių už juokingą kainą. Dabar gi, regis, situacija pasikeitė.

„Dėvėtų drabužių prekyba vyksta jau seniai. Pradžioje, aišku, niekas pernelyg nesidomėjo, ką parduoda. O dabar, kai turime internetą, galime viską sužiūrėti.

Nemanau, kad kainos dėl to labai pasikeitė. Net jei drabužis geros firmos, negali prašyti pusės įprastos kainos – taip reikalai nevyksta, niekas nepirks. Pavyzdžiui, parduodu originalius „Crocs“ batus. Net nežinau, kiek tiksliai jie kainuoja, bet aš parduodu už 7 eurus“, – kalbėjo pardavėja.

Nuotraukas iš Anykščių turgaus išvysite DELFI Stilius fotogalerijoje: