1. Sėlinti patylomis su sportiniais bateliais
Reklamos agentas Henry Nelson McKinney iš N. W. Ayer & Son kompanijos yra žmogus sukūręs žodį „sneakers“ (liet. sportiniai bateliai). Tai buvo nuostabi marketingo idėja pavadinti ką tik atsiradusius batus guminiu padu sneakers‘ais. Atrodo įprastas ir niekuo neužkliūnantis žodis lietuvių kalboje, angliškai suprantamas kaip žodžių žaismas.
Angliškas žodis sneak reiškia sėlinti, o guminis padas toks tylus, kad vaikštant nesigirdi jokio garselio, tad sneakers pavadinimas jiems tiko kuo puikiausiai! O norint apibūdinti vaikščiojimą apsiavus sportinius batelius, posakis „Sneak around with sneakers“ (liet. sėlinti su sportiniais bateliais) pataiko tiesiai į dešimtuką.
2. Avalynės dydžių matavimas prasidėjo nuo miežio grūdo
Istoriškai žinoma, kad dar romėnų civilizacijos epochoje avalynės meistrai naudojo grūdą, kad galėtų pamatuoti pėdą gaminant sandalus, tačiau tai neišplito visame pasaulyje ir nėra laikoma romėnų išradimu. Būtent ankstyvaisiais viduramžiais britai įteisino tokį matavimo būdą.
Karaliaus Edvardo II viešpatavimo laikotarpiu buvo išleistas karališkasis įsakymas 1324 m. kuris nurodė, kad miežio grūdas yra oficialus matavimo standartas avalynės gamyboje. Jo įsakymu buvo nurodyta, kad 3 grūdų ilgis yra lygus vienam coliui, taip grūdo dydžio sistema pradėjo plisti visame pasaulyje ir iki šiol yra oficialus matavimo vienetas Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.
3. Aukštakulnius avėti pirmieji pradėjo vyrai
Ak, jeigu galvojote, kad tai moteriškas išradimas, labai klystate. Manote, kad vyrai nemokėjo avėti aukštakulnių? Dar ir kaip, nes būtent jie pradėjo aukštakulnių madą.
Pirmieji avėti aukštakulnius pradėjo riteriai tam, kad galėtų saugiai ir užtikrintai laikyti koją balne. Na, o žirgas buvo turto ženklas, tad aukštakulniai labai greitai tapo aristokratijos, aukšto socialinio statuso, o ne lyties simbolis.
Renesanso Europoje karaliai mėgo avėti batus ypač aukštais kulnais siekiant parodyti savo viršenybę, o ir galėdavo ramiai žingsniuoti per balas nes jų kulniukų aukštis siekė iki 30 cm. Aukštakulnių madą ypač išpopuliarino Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule. Lyg šiol kalbėdami apie vyriškus aukštakulnius mados istorikai juos vadina prancūziškais.
4. 1883 m. išrado automatizuota avalynės gamybos mašiną
Didžiausias lūžis batų pramonėje įvyko pramonės revoliucijos metu kuomet Didžiojoje Britanijoje bei Š. Amerikoje išradėjai ir amatininkai konstravo modernias avalynės siuvimo mašinas ir pradėjo masinę, fabrikinę avalynės gamybą. Na, o afroamerikietis Janas Ernstas Matzeligeris savo išradimu pralenkė savo pirmtakus bandžiusius sukurti galingą, automatizuotą mašiną, galinčią pakeisti rankų darbą.
Patentuota J. E. Matzeligeris avalynės gamybos mašina per dieną pajėgė pagaminti apie 700 porų batų, t.y. 10 kartų daugiau nei galėjo pagaminti įgudęs avalynės meistras. Šio nuostabaus išradimo dėka avalynė tapo prieinama visiems.
5. Per aukšti aukštakulniai. Ar taip būna?
Ne paslaptis, kad senaisiais laikais miestai be kanalizacijos ir vandentiekio, be šiukšlių surinkimo sistemos buvo labi purvini ir nešvarūs. Tad nenuostabu, kad batų ant platformų praktinė paskirtis buvo apsisaugoti nuo purvo.
Na, o tikra mada jie tapo XIV a. Venecijoje, kur buvo pavadinti chopines bateliais, o jų aukštis vis augo ir augo, kai kurie chopines buvo medine platforma, kuri siekė net 70 cm. XVI a. Didžioji dalis Ispanijoje pagaminamos kamštinės medžiagos buvo panaudojama chopines platformų gamybai. Žmogui avinčiam tokius batus reikėjo dviejų tarnų pagalbos, tad buvo aišku, kad tik turtingieji tokią avalynę avėti galėjo. Juk varguolis neturėjo tarnų ir pagalbininkų galinčių padėti perbristi purvą ir balas? Tad labai greitai platformos tapo prabangos ir turto simboliu.
Vėliau nuo kilmingųjų ši mada atsitraukė ir batus ant aukšto kulno avėjo tik kurtizanės, o jų kulniukai buvo tokie aukšti, kad galiausiai Prancūzijoje buvo išleistas įstatymas ribojantis platformos/kulniuko aukštį. Šiandien moterys nedrįsta avėti tokių batelių, suprantama, dėl savo sveikatos ir didelės rizikos susižaloti. Tačiau dizaineris Alexander McQueenas savo kolekcijoje pristatė 10 colių (25,5 cm) Armadillo aukštakulnius, tačiau tik scenos divos ir manekenės drįso juos apsiauti.
6. Marija Antuanetė turėjo apie 500 porų batų
Garsi ir skandalinga karalienė Marija Antuanetė mėgo madą ir anot istorikų turėjo apie 500 porų batų. Tiesa, kai kurių tyrinėtojų žiniomis, šis skaičius nebuvo toks ir stebinantis, nes Versalis buvo toks purvinas, tad vietoj to, kad išsivalyti batus, kilmingieji aristokratai juos po kelių dienų avėjimo tiesiog išmesdavo. Tad to meto prancūzai tiesiog buvo be galo išlaidūs batams ir jų visai netausojo.
Tiesa Marija Antuanetė buvo giljotinuota su aukštakulniais, kurie po šio įvykio tapo puikybės ir turto simboliu, tad moterys atsisakė aukštakulnių, nes norėjo išvengti būti tapatinamos su linksmybes, lengvabūdišką gyvenimą mėgstančia, turtais besipuikuojančia karaliene.
7. Pirmieji moteriški auliukiniai buvo sukurti karalienei Viktorijai
Nepatogus apsiavimas sutvirtinant batus sagomis ir raišteliais paskatino Londono avalynės meistrą Josephas Sparkesas sukurti avalynę su elastanu ir medvilne. Jokių sagų ir raištelių, auliukiniai batai be kulniuko, kuriuos apsiauti taip patogu, kad jie labai greitai tapo populiarūs tarp skirtingos klasės atstovų, vyrų ir moterų. O avalynės meistras Joseph 1840 m. patentavo šį sėkmingą modelį.
8. Lotoso pedutė
Verta paminėti ir Kiniją, kurios mada daugeliui vakarų pasaulio valstybių atrodo sunkiai suprantama. Kinijoje grožio kanonas ir tradicija ilgus dešimtmečius buvo auksinio lotoso pėdutės, kurios labiausiai paplito X-XI a., kuomet buvo sulaužomi kojų pirštai ir sulenkiami taip, kad suvyniojus tilptų į specialius batukus. Maža pėdutė – tikras grožio idealas rytų pasaulyje.
9. 6 iš 10 batų pagaminami Kinijoje
O taip, skaičius tikrai milžiniškas! Kodėl taip atsitiko, kad būtent Kinija apauna viso pasaulio pėdas? Azijos šalių rinka sparčiausiai pradėjo vystytis pramonės perversmo metu, įsitvirtinus kapitalistinei santvarkai, šiose šalyse įsikūrę fabrikai, aptarnauja ir patenkina milijonų žmonių poreikius. Azijos valstybėse įsikūrę milžiniški fabrikai, kai tuo tarpu Europos avalynės pramonę sudaro daug mažų įmonių, kuriose dirba vidutiniškai 10-15 darbuotojų, o vidutinė apyvarta yra kiek daugiau nei 1 mln. Eur.
Europoje vyrauja šeimos verslai, kur visas dėmesys skirtas batams, karta iš kartos dirbančios šeimos, išlaikančios savas tradicijas rūpinasi nepriekaištinga žaliavų ir avalynės kokybe. Štai kodėl mes vertiname itališką rankų darbą, kokybę ir stilių!
10. Moterys, turinčios daugiausia batų
Statistinė moteris turi net 21 porą batų, vyras – 12. O iš jų tik 3 poras avi nuolatos! Kai tuo tarpu pasaulyje yra daug moterų priklausomų nuo avalynės, visus rekordus muša rašytoja Danielle Steel turinti apie 6 tūkst. batelių, Imelda Marcos kolekcijoje net 3,4 tūkst. batelių, na o garsi dainininkė Celine Dion turi 3 tūkst. batų.
