Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos bulvarinis laikraštis atskleidė, kad šiuos Beyonce linijos drabužius „MAD Holdings“ fabrike Šri Lankoje siuvančios moterys dirba tragiškai blogomis sąlygomis.
Nors Šri Lankos moterys gamina drabužius, kurie skirti moterų įgalinimui pagerbti, iš to jos negauna jokios naudos. Nepaisant fakto, kad „Topshop“ savininkas užima 107 vietą „Forbes“ turtingiausiųjų sąraše – jo sukurto tinklo vertė vertinama 6,7 milijardo dolerių – šis turtas nei kiek nepagerina Beyonce drabužius siuvančių moterų gyvenimo. Jos vergiškomis sąlygomis Pietų Azijoje dirba vos už 64 centus per valandą.
Ankštomis sąlygomis gyvenančios moterys turi tik bendrus dušus (ir jie nėra saugūs, nes tenka dalintis kartu su vyrais) ir jokių virtuvių. Jų laisvė apribota, naktimis galioja komendanto valanda, o teisės susivienyti jos apskritai neturi. Vergystės sąlygomis dirbantys darbuotojai neturi teisės kurti juos vienijančių sąjungų ir bendrai siekti pagerinti nesaugias, nesąžiningas ir nehumaniškas darbo sąlygas.
Deja, tokios sąlygos – dabartinės mados industrijos standartas, ypač tokiose šalyse, kuriose trūksta reguliavimo. Pavyzdžiui, Bangladeše ir Šri Lankoje.
Pasak britų bulvarinio leidinio, 22 metų siuvėja tvirtino uždirbanti 18 500 rupijų (87,26 svaro arba 98 eurus) per mėnesį – tai šiek tiek daugiau nei pusė vidutinio šalies darbo užmokesčio – už 9 valandų ir 45 minučių pamainą, dirbdama penkias dienas per savaitę ir dar viršvalandžius. O tai reiškia, kad šiai siuvėjai tektų dirbti daugiau nei mėnesį, kad įsigytų 100 svarų (112 eurų) kainuojančias Beyonce kurtas tampres.
„Kai kalbama apie moteris ir jų įsigalėjimą, tai galioja tik užsienietėms, – sakė viena siuvėja leidiniui „The Sun on Sunday“. – Norima, kad užsieniečiai galvotų, kad viskas yra gerai.“
Štai kodėl „Ivy Park“ atsakas į kilusį skandalą kelia susirūpinimą. Reaguodami į pradėtą tyrimą jie pranešė, kad turi „griežtą prekybos etikos programą“ ir „didžiuojasi“ savo „nepertraukiamomis pastangomis atlikti gamyklinius patikrinimus ir auditus“. „Ivy Park“ „tikisi“, kad jų tiekėjai laikysis jų elgesio kodekso, tačiau jie tikrai neužtikrina, kad su darbuotojais bus elgiamasi etiškai.
Nors nėra taip, kad „Ivy Park“ nesutiktų su tyrimo išvadomis, tačiau jie neprisiima jokios atsakomybės dėl to. Dar daugiau, jie „didžiuojasi“ savo pastangomis ir visą atsakomybę permeta savo tiekėjams.
