Kiekvieną sezoną kūriau naują prekės ženklo kolekciją, kuriai pasirinkdavau aktualią temą.
Tema tapdavo raktais, atrakinančiais kolekcijos audinių, spalvų, marginimų, printų, konstrukcijos kūrybinio proceso duris. Šio rudens tema – intravertas. Žmogaus charakteris susideda iš intravertiškos ir ekstravertiškos dalies. Jų proporcija lemia, kokie mes esame: atviresni, šnekesni, daug ir noriai bendraujantys ar atvirkščiai – labiau susikaupę, mėgstantys vienumą, įsigilinantys į detales.
Dažnai bijome būti pavadinti intravertais, nes yra įsigalėjusi nuomonė, kad žmogus, kurio charakteryje dominuoja ši pusė, yra nebendraujantis, o tai reiškia – negali būti sėkmingas. Tačiau pripažįstame, kad didieji mokslo pasaulio atradimai buvo padaryti labiau intravertiškų žmonių ir kad kiekvienam ekstravertui reikalinga ir brangi asmeninės tylos akimirka, kurios metu žmogus pailsi, paūgėja dvasiškai, pamato ir supranta dalykus, kurie svarbūs.
Taip jau sutapo, kad su šia kolekcija aš užbaigiu prekės ženklo ciklą, kuris truko 10 metų, ir einu patylėti. Ši rudens-žiemos kolekcija yra 18-oji. 19 kolekcijos nebebus.
Aktyviai dirbdama mados industrijoje vis labiau suprantu viena – tokia, kokia yra dabar, su pertekliniu gamybos kiekiu ir nuolaidų ciklu, ji yra atgyvenusi, išeinanti ir mirštanti. Noriu surasti daugiau prasmės joje. Atrasti naują mados paskirtį. Noriu dirbti su mokslininkais, ieškoti, kaip padėti žmonėms jaustis pakankamai gražiais.
Galbūt dėl to, kad taip jaučiuosi, kolekcija „Intravertas“ skirta siekiantiems dvasinio augimo. Jos drabužiai išskirtiniai, unikalių konstrukcijų, tinkantys bent dešimties skirtingų dydžių žmonėms.
Pagrindinis motyvas vienijantis kolekciją – apsnigtų vaismedžių nuotrauka. Praeitą žiemą pamačiusi vaismedžius per savo namų langą buvau pakerėta suvokimo, kad šis paprastas vaizdas ir yra ta neįkainuojama asmeninės tylos akimirka. Aš lėkiau savo gyvenimo ratuose nepastebėdama, kaip keičiasi gamta, o čia ėmiau, sustojau ir... Sustojau. Kolekcija jau buvo pradėta kurti ir sodo nuotrauka atsirado ant įvairių jos elementų: palaidinių, suknelių ir paltų.
Šalia ant kitų šios kolekcijos modelių užsirašė žodžių žaismas, apibūdinantis intraverto savijautą žmonių apsuptyje: „Čia ne aš. Aš ne čia“.
Man atrodo, kad panašiai jaučiuosi jau kelis mėnesius: čia ne aš. Aš ne čia. Tarsi eičiau nepažįstamu keliu, nežinodama tikslo ir nerasdama prasmės. Arba būčiau ten, kur nenoriu būti.
Ne, ne – aš čia kalbu ne apie bankrotą. Apie kūrybinę tylą, kontempliaciją, siekiant suprasti, kas toliau. Kokia viso to prasmė...
Šilko marginimus, atkartojančius urbanistinius, miesto gyvenimo motyvus ir augalinį, lapuočio vijoklio siuvinėjimo raštą įtraukiau į šią kolekciją lyg nujausdama savo sprendimą atsitraukti. Tarsi norėdama atsisveikinimui pakartoti kultinius JULIA JANUS simbolius: miestą ir gamtą. Intravertas – tai žynys, šamanas, išlaikantis miesto ir gamtos ryšį.
Kaip visada, drabužių konstrukcijomis ir audinių pasirinkimu siekiu visiškos judesio laisvės, kurdama minimalistinį stilių, prieinamą skirtingiausių dydžių žmonėms – tokia buvo ir tebėra mano misija – sustabdyti žmogaus kūno formos ir amžiaus diskriminaciją madoje, padėti tiems, kurie dažnai išgirsta: „Jūsų dydžio neturime“.
„Julia Janus“ prekės ženklas nedingsta – aš esu Julija Janus ir ketinu toliau eiti savo misijos keliu, daryti tai, ką moku – kurti. Tik po pertraukos. Kažkas keisis – esu abejonėse ir nežinioje. AŠNEČIANEAŠ. Ačiū ir iki.
