– Skelbėte uždarantys visas fizines parduotuves. Kas nulėmė šį sprendimą ir ar buvo sunku su tuo susitaikyti?
– Uždarau keturias parduotuves, kurios veikia didžiuosiuose prekybos centruose. Tai darau pamažu. Dvi iš jų jau uždariau, Klaipėdos užsidarys Rugsėjo pradžioje, paskutinė iš jų, esanti Kaune bus uždaryta šių metų gale. Stiklių gatvės koncepcinė „Julia Janus“ parduotuvė dirbs nuolat.
Šį sprendimą nulėmė supratimas, kad mada keliasi į internetą. Prekės ženklo internetinė parduotuvė veikia sėkmingiausiai, vis daugiau mūsų klientų Lietuvoje pereina į ją. Taip pat auga tarptautinė internetinės parduotuvės klientūra.
Patalpų prekybos centruose nuoma brangi, sudėjus visus kaštus veikla darosi nuostolinga. Nors tos parduotuvės buvo mano kūrybos vaisius, nuo ten dirbusių žmonių parinkimo iki interjero koncepcijos ir baldų, priėmiau sprendimą jų atsisakyti. Psichologiškai mane labiausiai traumavo artimų kolegų atleidimas.
– Veikiausiai, jūsų kūrybos gerbėjai, paskaitę portalų ir leidinių antraštes, galėjo pagalvoti, kad tai – jūsų kūrybos finišo tiesioji. Ar ir toliau kursite tais pačiais pajėgumais?
– Mano kūryba tęsis, nes aš be jos negaliu gyventi. Šis veiklos pakeitimas ir pergyvenimai verčia mane mąstyti, kad buvimas darbdave yra ne mano nervams, ne mano prigimčiai. Ieškau veiklos formos, kuri būtų bendrakūrybinė, kur būnant kūrybine lydere nebūtina būti darbdave. Svajoju apie kūrybinę bendruomenę, inkubatorių, kur galiu panaudoti savo žinias ir kūrybingumą kartu su kitais bendraminčiais vienijamais inovatyvių idėjų ir vienos bendros, ar kelių panašių misijų.
Pagal mados industrijos kalendorių jau turėjau būti sukūrusi 2019 m. pavasario kolekcijos pavyzdžius. Nekūriau. Sąmoningai kontempliuoju kitą žingsnį, kuris turi atsirasti, bet tam reikia laiko. Kol kas į likusias fizines ir internetinę parduotuvę plaukia jau pagaminta moteriška rudens kolekcija ir išparduodami vyriškų kolekcijų likučiai. Šių produktų užteks iki 2019 m. pavasario.
– Vyrų mados savaitės metu buvo pristatyta paskutinė jūsų kolekcija, skirta stipriajai lyčiai. Kodėl nuspręsta žengti šį žingsnį?
– Vyriška kolekcija nebegaminama, nes nusprendus sustabdyti pavasario kolekcijos kūrimą ir sumažinti fizinių parduotuvių skaičių, natūraliai atėjo sprendimas susilaikyti nuo „jautresnės“, brangesnės vyriškos rudens kolekcijos gamybos. Kadangi rudens-žiemos kolekcijos pavyzdžiai buvo sukurti, juos parodėme paskutinėje vyrų mados savaitėje ir išparduosime parduotuvėje.
– Pasirinkote mažiau populiarią kryptį – kurti ne tik standartinio, bet ir didesnio dydžio drabužius. Kaip manote, ar Lietuvoje plius dydžio drabužių kūrimas yra neišnaudota niša? O galbūt atvirkščiai – paklausa mažesnė nei tikėtasi?
– Mano pasirinkimas kurti rūbus, kurie tiktų platesnei pirkėjų dydžių skalei buvo labai sėkmingas. Atsikratyti dydžio ir amžiaus diskriminacijos, mados primetamų kūno standartų, kurti madą laisvam judėjimui, vidinio komforto palaikymui – visa tai padėjo sukurti istoriškai naują Lietuvos mados dizaino puslapį. Pernai ir šiemet prekės ženklas pasiekė didžiausias apyvartas tarp dizainerių prekės ženklų Lietuvoje.
– Kaip vertinate ateities perspektyvas? Ar be perėjimo į el. platformą dar planuojate esminių prekės ženklo pokyčių?
– Ketinu toliau dirbti šioje srityje. Vienintelė kliūtis bet kuriam Lietuvos dizaineriui yra rinkos seklumas, mažumas kiša koją ir mums. Iš trijų Baltijos valstybių tik Estijoje yra patirties kuriant mados dizaino prekės ženklus skirtus platesnei, tarptautinei rinkai. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje ši sritis nėra išvystyta, trūksta nuoseklumo, patirties ir konkurencingumo, nes esami prekės ženklai yra per silpni konkuruoti globaliai.
Be to, tarptautinė mados rinka pergyvena krizę ir joje vyksta stipri kaita. Pokyčiai ateina, vieni jų pasiteisina, kiti ne, bet mados industrijos stagnacija, kuri tęsėsi jau keletą metų ir puikiai matosi daugybėje parduotuvių, kur viskas atrodo vienodai ir trūksta pirkėjų, eina į pabaigą.
– Lietuvoje yra dalis pirkėjų, kurie kategoriškai atsisako arba bijo apsipirkinėti internetu (netiks dydis, nepatiks realus vaizdas). Ką galėtumėte patarti tokiam pirkėjui, kaip pakeisti jo požiūrį?
– Tai daliai pirkėjų, kuri bijo pirkti internetu, galiu pasakyti, kad kuriamos vis patogesnės ir patrauklesnės apsipirkimo sąlygos. Dabar galima užsisakyti kelis dydžius, pasimatuoti namuose ir grąžinti patogiai atgal. Visas pristatymo ir grąžinimo procesas yra nemokamas. Tai kam gaišti savo laiką ir vykti į fizines parduotuves, jei gali išsirinkti iš nuotraukų ekrane ir pasimatuoti be streso ir laiko švaistymo savo aplinkoje?
– Didžioji dalis pirkėjų vis dar traukia į greitąja mada prekiaujančias parduotuves. Kaina dažnam vartotojui vis dar svarbiau už kokybę, jau nekalbant apie drabužių pagaminimo metodus trečiojo pasaulio šalyse. Kaip manote, kaip galėtume pakeisti šią situaciją? Kaip skiepyti sąmoningumą?
– Greitoji mada jau sunaikino dalį dizainerių prekės ženklų. Matyt, tai neišvengiama dėl jos prieinamumo. Sąmoningumas vartotojiškumo nepakeis, nebent valstybės jį diegtų vaikams švietimo sistemos pagalba. Kadangi valstybės gauna lėšas iš šių milžiniškų verslų ir galvoja tik apie savo ir savo šalies ekonominę dabartį, taip neatsitiks. Bet turi atsirasti kažkas tarp taksi ir autobuso.
Mados industrijos uberis, ar airbnb, kuris iš viso pakeistų vartotojų požiūrį, sutaupydamas vietos jų būstuose ir būdamas ekonomiškai daug patrauklesnis, nei nuolatinis pirkimas ir metimas lauk arba laikymas spintose. Noriu dalyvauti šiame pokytyje.
„Julia Janus“ 2018 m. pavasario-vasaros kolekcija:
